Neįgaliųjų įgalinimo fiziologiniai ir socialiniai aspektai

Vadovas doc. dr. Kęstutis Skučas (H-indeksas – 1)

Neįgaliųjų įgalinimas suprantama kaip siekis, kad neįgalūs asmenys galėtų patys kontroliuoti savo gyvenimą visose srityse. Įgalinimas kaip procesas ir kaip rezultatas yra glaudžiai susijęs su psichosocialinėmis žmogaus kategorijomis: savikontrole, suvokta savikompetencija, pasitikėjimu savimi, savigarba, kurios sudaro galimybę žmogui pasireikšti visuomenėje. Šios žmogų kaip asmenybę apibūdinančios ypatybės neįgaliesiems gali būti ugdomos taikomosios fizinės veiklos metu, panaudojus specifines psichologijos ir pedagogikos žinias (Sherrill, 1995, 1998, Adomaitienė ir kt., 2003). Visame pasaulyje integracijos procesui žengiant į priekį labai aktualu įvertinti neįgalių prisitaikomąjį elgesį, kuris gali būti apibūdinamas kaip savarankiškumas, gebėjimas prisitaikyti, socialinis ir emocinis brandumas. Tyrimais nustatyta, kad kai kurios negalios formos ir laipsnis gali sąlygoti depresijos pasireiškimą ir gali įtakoti neįgalių asmenų gyvenimo kokybei. Tačiau tyrimų atliekama nedaug, o negalios formų ir laipsnių yra labai įvairių, todėl tikslingi tyrimai atskleidžiantys depresinių būsenų pasireiškimą ir jų kontrolę, gyvenimo kokybės pokyčius  skirtingos negalios asmenims. Mokslininkų (Fetterman ir kt., 1996) nuomone, vien tik paties neįgalaus žmogaus ypatybių neužtenka, kad jam būtų suteikta galimybė įsitvirtinti visuomenėje. Būtinos visuomenės ir valstybės pastangos įtvirtinant lygias su įgaliais žmonėmis neįgaliųjų teises ir galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse. Todėl šiandien nauji ir aktualūs tyrimai nagrinėjantys valstybinę socialinę politiką neįgaliųjų asmenų atžvilgiu, parodantys neįgaliųjų žmonių socialinį statusą, teises ir galimybes visuomenėje.

Viena iš priemonių, galinčių paspartinti neįgaliųjų įgalinimo procesą, yra taikomoji fizinė veikla (Sherrill, 1998). Autoriai teigia, kad neįgalieji, dalyvaudami sportinėje veikloje, geriau vertina save, savo galimybes, labiau pasitiki savo jėgomis (Oliver, 1986; Sherrill, 1998; DePauw, Gavron, 1995). Tačiau trūksta tyrimų ir nėra aišku, kokios priemonės veiksmingos gerinant skirtingos negalios asmenų fizinę bei psichosocialinę būklę.

MOKSLININKŲ GRUPĖS:

1. Neįgaliųjų biosocialinių funkcijų ypatumai ir psichopedagoginiai neįgaliųjų įgalinimo aspektai

Vadovė doc. dr. Vida Ostasevičienė. Vadovo H-indeksas –  0. Grupės H-indekso suma – 2, vykdytojai 7.

1. Vida Ostasevičienė Doc. dr.
2. Diana Rėklaitienė Doc. dr.
3. Jūratė Požėrienė Doc. dr.
4. Kristina Venckūnienė Doktorantė
5. Giedrė Rastauskienė Dr.
6. Aida Gaižauskienė Lekt.
7. Lina Danilevičienė  –

2. Taikomosios fizinės veiklos fiziologiniai ir psichosocialiniai aspektai

Vadovas doc. dr. Kęstutis Skučas. Vadovo H-indeksas –  1. Grupės H-indekso suma –  1, vykdytojai 8.

1. Kęstutis Skučas Doc. dr.
2. Alfonsas Buliuolis Doc. dr.
3. Nijolė Lagūnavičienė Doc. dr.
4. Galinda Gorinienė Doc. dr.
5. Vaida Pokvytytė Doktorantė
6. Inga Kragnienė Doktorantė
7. Aušrinė Packevičiūtė Lekt.
8. Vida Ostasevičienė Dr.