Lietuvos sporto universiteto (LSU) ištakos – 1934-ieji, kada buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), rengiantys kūno kultūros specialistus ir suteikiantys jiems aukštąjį išsilavinimą. 1938 metais AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija – rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus – perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.
Apie LSU
LSU siekia tapti vienu pirmaujančių sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos (kineziterapijos) ir sveikatinimo mokslų universitetų Europoje. LSU stengiasi, kad LSU išskirtinumas sporte, kineziterapijoje ir sveikatinime bei tikslingas sporto mokslo taikymas studijose ir inovacijose užtikrintų jam pirmaujančio sporto, kineziterapijos ir sveikatinimo mokslo universiteto Baltijos jūros regione poziciją.
Skatinti visuomenės darnią pažangą, būti jai naudingam išskirtiniais tarptautinio lygio sporto mokslo tyrimais bei studijomis.
- Pagarba išskirtiniam pažinimui, laiduojančiam mokslo ir studijų vienovę, nuolatinės pažangos plėtrą.
- Visapusiškas naujų idėjų, iniciatyvų, inovacijų, profesionalumo ir lyderiavimo skatinimas.
- Akademinių paslaugų prieinamumo ir kokybiškumo laidavimas Lietuvos ir užsienio moksleiviams bei studentams, dirbančiajai ir senjorų bendruomenei, taip pat verslo, viešojo sektoriaus institucijoms.
- Aktyvaus dialogo su nacionaliniais ir užsienio partneriais (klientais) skatinimas.
- Tarpusavio pagarba, tolerancija, kompetencija ir pasitikėjimu grįstas komandinis darbas.
- Pagarbos sveikam gyvenimo būdui ir olimpinėms idėjoms skatinimas, ugdymas bei rodymas.
- Pilietiškumo ir patriotizmo skatinimas.
Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. 1999-aisiais Institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). 2012 m. Akademija tapo Lietuvos sporto universitetu (LSU). Nuo pirmųjų įkūrimo metų LSU išlieka unikali aukštoji mokykla šalyje, rengianti kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistus.
Lietuvos sporto universitetas yra svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių ir tradicijų puoselėtojas. Per visus veiklos metus universitetas parengė daugiau kaip 15000 fizinio ugdymo mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos ir visuomenės sveikatos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų. Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą.
Nemažai Universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais. Tarp jų Europos bokso čempionas A. Šocikas, Olimpinio aukso medalio laimėtojas ir krepšinio pasaulio čempionas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių čempionai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai lengvaatletė A. Skujytė, stalo tenisininkė R. Garkauskaitė-Paškauskienė, irkluotoja D. Vištartaitė, baidarininkai R. Nekrošius ir A. Olijnik, boksininkai V. Subačius ir E. Kavaliauskas, dziudistas M. Paškevičius ir kiti sportininkai.
