Psichologinė pagalba

• psichologo konsultacijos LSU
  

LSU studentai turi galimybę turėti penkias nemokamas konsultacijas (išimtinais atvejais, psichologei nusprendus, nemokamų konsultacijų kiekis gali būti padidintas) per akademinius metus psichoemocinių problemų klausimais, todėl esant poreikiui, kreipkitės į mūsų psichologę Oksaną Mačėnaitę dėl konsultacijų (tel. 8 662 26770 arba el. paštu oksana.macenaite@lsu.lt).

Emocinė pagalba Kaune
Atmintinė savižudybės krizei įveikti

• vieši pagalbos telefonai

http://www.klausau.lt/telefonai

Bendroji pagalbos linija 1809
Paskambinus trumpuoju nemokamu numeriu 1809, pagalbą suteiks skirtingų emocinės pagalbos linijų savanoriai ir profesionalūs psichologai – veikia „Vilties linija“ suaugusiesiems, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“ ir „Sidabrinė linija“ senjorams. Kiekvienas rūpestis gali turėti savo ausį. Susisiekite.

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai

„Vilties linija“ – 116 123
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

„Linija doverija“ – 8 800 77277
Darbo laikas: kasdien 16:00-19:00
Emocinę paramą teikia savanoriai-moksleiviai
Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ – 8 604 11119
Darbo laikas: kasdien 18:00-21:00
Emocinę paramą teikia savanoriai

Vyrų linija  8 670 00027
Darbo laikas:   I-V 10-14 val.
Paramą vyrams teikia savanoriai, psichologai, psichoterapeutai, priklausomybių konsultantas, teisininkas

Tėvų linija – 8 800 90012
Darbo laikas:     I-V 9-13 val. ir 17-21 val.
Tėvams patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai

• svarbios nuorodos

https://pagalbasau.lt/
Pagalba sau – tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą. Pasaulinė pandemija ypatingai paveikė visuomenės psichikos būseną, todėl pasirūpinti savo emocine sveikata svarbu kaip niekad.
https://zinauviska.lt/sveikata/emocine-sveikata/
Tai Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA).svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie psichoemocinę (emocinę) sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.
https://www.sveikatosbiuras.lt/lt/bendruomenes-sveikatos-stiprinimas/psichikos-sveikata/kaip-priziureti-savo-psichine-sveikata/
Tai Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro svetainė, kurioje pateikta reikalinga informacija, kaip prižiūrėti savo psichinę (psichoemocinę) sveikatą, kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata.

• Pagalba sau

Psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima gauti įvairiai:

• Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
• Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
• Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
• Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
• Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
• Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti  112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
• Daugiau informacijos skaityti čia: https://pagalbasau.lt/

svarbios programėlės

Pagalba sau – programėlė, kurios pagalba galima stebėti būseną ir rasti informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą žmogų, prireikus pagalbos. Programėlės koncepciją sudaro 5 dalys: emocijų stebėjimo mechanizmas, savipagalbos pratimai, pagalbos linijos, interaktyvus pagalbos žemėlapis bei profesionalų parengta edukacinė medžiaga.
Ramu – nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.
Pauzė – ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų.
Mindletic – pasitelkiant šią programą yra sukuriamas planas, kaip darbuotojams valdyti savo asmeninę emocinę gerovę, mažinti brangų perdegimą ir stresą, labiau susikaupti kasdieniam darbui su visomis emocijomis, tuo pačiu prognozuoti ir užkirsti kelią emociniam disbalansui.

Programėlė „Atsipūsk“ – dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris padeda įveikti stresą, sušvelnina nemalonius emocinius išgyvenimus ar fizinį diskomfortą bei skausmą.
Android operacinės sistemos vartotojams – https://goo.gl/kvRJRS
iOs operacinės sistemos vartotojams – https://goo.gl/brJrCk

Psichologo konsultacijos

• informaciniai, edukaciniai straipsniai

Psichoemocinė (emocinė) sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais nesirenkant destruktyvių gynybos mechanizmų.
Sveikatos psichologė D. Gintalaitė išskiria kelis esminius būdus, kaip galima gerinti psichinės sveikatos būklę. Specialistė teigia, kad visų pirma, padeda emocijų pažinimas: sugebėjimas jas įvardinti, atrasti jų priežastis ir konstruktyviais būdais su jomis tvarkytis. Prie emocinės sveikatos gerinimo taip pat prisideda ryšių su artimais žmonėmis palaikymas, galimybė gauti jų socialinę paramą. Psichinė higiena – į tai turėtų atkreipti dėmesį gyvenantys dinamišku permainingu gyvenimo ritmu. Tinkamas ir produktyvus poilsis taip pat turi būti įtraukiamas į dienotvarkę. Svarbi ir fizinė veikla, pavyzdžiui, sportas, kuris padeda atsipalaiduoti ir gerina emocinę savijautą.
Skaityti daugiau

Kaip jūs įvertintumėte savo emocinę sveikatą šiandien? Ar pakankamai rūpinatės savimi? Ar daug jūsų gyvenime kančios? Ar didžiuojatės tuo, kad daug dirbate, nors iš tiesų esate be proto išsekę? Ar slepiate depresiją ir nerimą, kad apsaugotumėte artimuosius?
Apie šešis paprastus būdus, kurie padės pagerinti savo ir artimųjų psichinę sveikatą skaityti daugiau..

Stresas yra nuolatinis mūsų palydovas. Intensyvus gyvenimo ritmas, užimtumas, darbinė veikla, netikėti gyvenimo posūkiai ir iššūkiai yra šiuolaikinio gyvenimo… rutina. Vis dėlto ne kiekvienas geba susidoroti su stresu efektyviai, nepaisant to, kad prieinama ne tik informacija, bet ir įvairūs mokymai.
Relaksacijos, meditacijos, autogeninės treniruotės, kvėpavimo kontrolė yra vieni žinomiausių streso įveikos būdų. Šie metodai padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažina emocinę įtampą, nerimą, padeda susikaupti, geriau suprasti save ir savo elgesio motyvus, įvertinti įvykio reikšmingumą bendroje gyvenimo perspektyvoje. Plačiau apie šiuos būdus galima pasiskaityti čia

Psychologist work schedule 

Wednesdays from 3pm until 6pm

Thursdays from 3pm until 6pm.

Being confident means believing in yourself and your abilities in certain situations. There’s no doubt that you trust yourself and believe in your abilities, but everyone can face certain issues sometimes that might get in the way of studying and life. It is important to notice those issues early on and face them head on to make sure that they don’t become more serious problems or even illnesses. My duty as a psychologist is to make sure that you have all the tools you may need to face those issues and overcome them. We will solve any situations you might be facing together and we will work on improving your psychoemotional health.

Consultations available in Lithuanian and English.

ADVANCE REGISTRATION IS REQUIRED.

You can find me at Perkūno al. 3A, 212 A room.

My phone number is 867311563

My email is kristina.grigalaviciene@lsu.lt

Psychologist Kristina Grigalavičienė