Psichologinė pagalba

Nemokamos psichologo konsultacijos LSU

LSU studentai turi galimybę turėti penkias nemokamas konsultacijas (išimtinais atvejais, psichologei nusprendus, nemokamų konsultacijų kiekis gali būti padidintas) per akademinius metus psichoemocinių problemų klausimai

Psichologė Oksana Mačėnaitė

Konsultacijų rezervavimas:

Tel.: +370 662 26770

El. paštas: oksana.macenaite@lsu.lt

Adresas: Lietuvos sporto universiteto Reabilitacijos centras, Perkūno al. 3, bendrabučio pastatas, 2 aukštas, 104 kabinetas.

Į psichologę galima kreiptis ir reikiant skubios psichoemocinės pagalbos!

Consultations are held on these days:

Wednesdays from 3pm until 6pm

Thursdays from 3pm until 6pm.

Being confident means believing in yourself and your abilities in various situations. While you may generally trust yourself, everyone can encounter challenges that can interfere with studying and everyday life. It’s essential to recognise these challenges early and address them directly to prevent them from escalating into more significant problems or even health issues. The role of a psychologist is to provide you with the tools you need to confront and overcome these challenges. Together, you will work through any difficulties you may be facing and focus on enhancing your emotional well-being.

Consultations available in Lithuanian and English.

Consultations are provided only upon prior registration

Address: Perkūno al. 3A, room 212A.

Phone: +37067311563

Email: kristina.grigalaviciene@lsu.lt

Psychologist Kristina Grigalavičienė

• svarbios nuorodos

https://pagalbasau.lt/
Pagalba sau – tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą. Pasaulinė pandemija ypatingai paveikė visuomenės psichikos būseną, todėl pasirūpinti savo emocine sveikata svarbu kaip niekad.
https://zinauviska.lt/sveikata/emocine-sveikata/
Tai Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA).svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie psichoemocinę (emocinę) sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.
https://www.sveikatosbiuras.lt/lt/bendruomenes-sveikatos-stiprinimas/psichikos-sveikata/kaip-priziureti-savo-psichine-sveikata/
Tai Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro svetainė, kurioje pateikta reikalinga informacija, kaip prižiūrėti savo psichinę (psichoemocinę) sveikatą, kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata.

• Pagalba sau

Psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima gauti įvairiai:

• Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
• Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
• Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
• Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
• Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
• Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti  112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
• Daugiau informacijos skaityti čia: https://pagalbasau.lt/

svarbios programėlės

Pagalba sau – programėlė, kurios pagalba galima stebėti būseną ir rasti informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą žmogų, prireikus pagalbos. Programėlės koncepciją sudaro 5 dalys: emocijų stebėjimo mechanizmas, savipagalbos pratimai, pagalbos linijos, interaktyvus pagalbos žemėlapis bei profesionalų parengta edukacinė medžiaga.
Ramu – nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.
Pauzė – ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų.
Mindletic – pasitelkiant šią programą yra sukuriamas planas, kaip darbuotojams valdyti savo asmeninę emocinę gerovę, mažinti brangų perdegimą ir stresą, labiau susikaupti kasdieniam darbui su visomis emocijomis, tuo pačiu prognozuoti ir užkirsti kelią emociniam disbalansui.

Programėlė „Atsipūsk“ – dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris padeda įveikti stresą, sušvelnina nemalonius emocinius išgyvenimus ar fizinį diskomfortą bei skausmą.
Android operacinės sistemos vartotojams – https://goo.gl/kvRJRS
iOs operacinės sistemos vartotojams – https://goo.gl/brJrCk

Psichologo konsultacijos

• informaciniai, edukaciniai straipsniai

KAIP KALBĖTIS SU ŽMOGUMI PO DIDELIŲ NELAIMIŲ IR KATASTROFINIŲ PATIRČIŲ? REKOMENDACIJOS parengtos reaguojant į karo veiksmus Ukrainoje.

Psichoemocinė (emocinė) sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais nesirenkant destruktyvių gynybos mechanizmų.
Sveikatos psichologė D. Gintalaitė išskiria kelis esminius būdus, kaip galima gerinti psichinės sveikatos būklę. Specialistė teigia, kad visų pirma, padeda emocijų pažinimas: sugebėjimas jas įvardinti, atrasti jų priežastis ir konstruktyviais būdais su jomis tvarkytis. Prie emocinės sveikatos gerinimo taip pat prisideda ryšių su artimais žmonėmis palaikymas, galimybė gauti jų socialinę paramą. Psichinė higiena – į tai turėtų atkreipti dėmesį gyvenantys dinamišku permainingu gyvenimo ritmu. Tinkamas ir produktyvus poilsis taip pat turi būti įtraukiamas į dienotvarkę. Svarbi ir fizinė veikla, pavyzdžiui, sportas, kuris padeda atsipalaiduoti ir gerina emocinę savijautą.
Skaityti daugiau

Kaip jūs įvertintumėte savo emocinę sveikatą šiandien? Ar pakankamai rūpinatės savimi? Ar daug jūsų gyvenime kančios? Ar didžiuojatės tuo, kad daug dirbate, nors iš tiesų esate be proto išsekę? Ar slepiate depresiją ir nerimą, kad apsaugotumėte artimuosius?
Apie šešis paprastus būdus, kurie padės pagerinti savo ir artimųjų psichinę sveikatą skaityti daugiau..

Stresas yra nuolatinis mūsų palydovas. Intensyvus gyvenimo ritmas, užimtumas, darbinė veikla, netikėti gyvenimo posūkiai ir iššūkiai yra šiuolaikinio gyvenimo… rutina. Vis dėlto ne kiekvienas geba susidoroti su stresu efektyviai, nepaisant to, kad prieinama ne tik informacija, bet ir įvairūs mokymai.
Relaksacijos, meditacijos, autogeninės treniruotės, kvėpavimo kontrolė yra vieni žinomiausių streso įveikos būdų. Šie metodai padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažina emocinę įtampą, nerimą, padeda susikaupti, geriau suprasti save ir savo elgesio motyvus, įvertinti įvykio reikšmingumą bendroje gyvenimo perspektyvoje. Plačiau apie šiuos būdus galima pasiskaityti čia

Gender Equality in Changing World

Gender Education and Skills

Kaip integruoti lyčių lygybės principus į dėstytojos darbą. Praktinis gidas aukštųjų mokyklų dėstytojams ir dėstyojoms.

Psichologinės gerovės komitetas vykdo šią veiklą:

• teikia psichologines paslaugas;
• vykdo su psichikos sveikatos stiprinimu susijusią šviečiamąją veiklą ir mokymus bendruomenei;
• vykdo akademinio, administracijos personalo ir studentų psichosocialinių rizikos veiksnių bei psichologinės gerovės tyrimus;
• atsako už Pasitikėjimo linijos nuostatų vykdymą.

Psichologinės gerovės komiteto vadovė – Ilona Tilindienė, el. paštas: ilona.tilindiene@lsu.lt; tel.nr. +37065861157