Naujoje mokslo studijoje – atsakymai į aktualius įmonių socialinės atsakomybės klausimus, užtikrinant darbuotojų saugą nuo psichosocialinių stresorių

  Jau ateinančią savaitę skaitytojus pasieks mokslo studija „Mobingo, kaip psichosocialinio stresoriaus, prevencija įgyvendinant įmonių socialinę atsakomybę“, kuri yra baigiamasis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo tyrimo etapas. Patyčios ir ekstremaliausia jų forma – mobingas plačiai paplitę tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių įmonėse. Šį reiškinį galima įvardyti ekstremaliu, tarpasmeninių konfliktų sukeliamu psichosocialiniu stresoriumi, kuris daro didelę žalą įmonių ir šalies ekonomikai, griauna socialinius santykius ir kenkia profesinei darbuotojų veiklai. 

  Mobingo prevencijos tikslai sutampa su įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) tikslais, tačiau susiduriama su bendros metodologijos problema, trukdančia darniam ĮSA įgyvendinimui, užtikrinant maksimalią darbuotojų saugą nuo psichosocialinių stresorių. ĮSA tyrimai Lietuvoje dažniausiai nukreipti į santykį su išorinėmis interesų grupėmis, tačiau stinga kompleksiškų mokslinių studijų, įvertinančių darbuotojų gerovę įmonėje ir teikiančių praktines rekomendacijas vadybiniam personalui. Tyrimas atskleidė, kad net ir ĮSA deklaruojančios įmonės nepakankamai dėmesio skiria darbuotojų saugai nuo patyčių ir mobingo, stokojama žinių ir veiksmingų instrumentų.

  Lietuvos sporto universiteto profesorės dr. Jolitos Vveinhardt ir doc. dr. Reginos Andriukaitienės parengta nauja mokslo studija – pirmas tokio pobūdžio tyrimo Lietuvoje rezultatas, pateikiant  prevencinį modelį, kuris sudaro sąlygas mažinanti patyčių ir mobingo, kaip psichosocialinių stresorių, daromą žalą darbuotojų gerovei ir įmonių veiklai. Šis tyrimas atskleidžia įmonių valdymo problemas, o rezultatai naudingi ne tik ĮSA siekiančių bei diegiančių įmonių vadovams, bet ir tolimesniems moksliniams tyrimams, aukštojo mokslo institucijų dėstytojams, rengiantiems ir įgyvendinantiems studijų programas.