Tartu universitete vyko baigiamasis Nordplus HZ projekto susitikimas
Tartu universitete (Estija) birželio 4-7 d. vyko baigiamasis Nordplus HZ projekto „Šiaurės –Baltijos šalių fizinio aktyvumo jungtys“ HZ-2014-10107 susitikimas, kuriame aptarėme nuveiktas veiklas, studentų / dėstytojų ir kitų projekto dalyvių veiklų vertinimus, diskutavome ir parengėme galutinį projekto produktą – fizinio aktyvumo rekomendacijas trijų sektorių lygiams: universitetas-mokykla-bendruomenė. Ypač užsienio studentai iš Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos džiaugėsi, kad savo teorinius įgūdžius galėjo pritaikyti Kauno J. ir P. Vileišių mokykloje-multifunkciniame centre, kur 6-iose darbo grupėse studentai iš partnerinių užsienio šalių tyrė mokyklos aplinką ir taikė fizinio aktyvumo veiklas pagal esamą kraštovaizdį, kūrė įvairius projektus ir rekomendacijas, kaip mokyklos aplinką pagerinti minimaliais finansiniais resursais, bet sudarant mokiniams judėjimo galimybes pertraukų, laisvu nuo pamokų ar po pamokų laiku. Taip pat susitikimo metu diskutavome apie galutinę projekto ataskaitą, parengėme gaires ir pasidžiaugėme gautais rezultatais bei ateities planais.
Išvakarėse išvykstant į projekto susitikimą pasiekė džiugi žinia iš Norvegijos tarptautinio švietimo bendradarbiavimo centro (SIU), kad yra patvirtintas šio tinklo tęstinis projektas „Šiaurės-Baltijos mokomosios aplinkos judėjimui prieinamumas“ (Nordic Baltic Learning Environments for Movement Affordances NPHZ-2017/10130). Šio projekto koordinatoriumi yra LSU. Šiame tinkle dalyvauja Jyvaskylos universitetas, Pietryčių Norvegijos universitetinė kolegija, Latvijos sporto pedagogikos akademija, Tartu universitetas, Islandijos universitetas, Kauno J. ir P. Vileišių mokykla-multifunkcinis centras, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Rygos Hanza vidurinė mokykla, Neddal pradinė mokykla (Norvegija), Kivilliinna Tartu pradinė mokykla (Estija), Kulautuvos bendruomenės centras (Lietuva), Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacija.
Projekto tikslas — perimti gerąją Šiaurės šalių patirtį taikant fizinį aktyvumą supančioje aplinkoje: darželiuose, mokyklose, bendruomenėse. Šiuolaikinė visuomenė gyvena labai pasyvų gyvenimą – informacinės technologijos, transportas, sėdimas darbas, miesto infrastruktūros didinimas – tai pasyvaus gyvenimo priežastys, dėl kurių ypač turime susirūpinti darželinukų, pradinių klasių ir pagrindinių mokyklų moksleivių fiziniu aktyvumu. Žmonių sveikata turime rūpintis dar ankstyvoje vaikystėje, todėl labai svarbu ugdyti fizinio aktyvumo įgūdžius nuo mažens.
Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos
Irenos Čikotienės informacija
