Lietuvos sporto universiteto 85-mečio proga spalio 7–10 d. universitete vyko tarptautinė intensyvi studijų programa Enhancing Physical Activity in Schoolyards (Fizinio aktyvumo skatinimas mokyklų lauko aplinkose), kuri yra viena iš mūsų koordinuojamo Nordplus projekto Nordic Baltic Learning Environments for Movement Affordances (Šiaurės-Baltijos šalių aktyvaus mokymosi aplinka) (NPHZ-2017/10130) sudėtinių veiklų. Šį projektą koordinuoja doc. dr. Renata Rutkauskaitė, o administruoja Irena Čikotienė.
Be LSU studentų bei dėstytojų, joje dalyvavo ir atstovai iš Norvegijos, Suomijos. Islandijos, Estijos ir Latvijos aukštųjų sporto mokslo institucijų. Studijų programai studentai rengėsi dar iki atvykimo į Kauną: turėjo susipažinti su tikslingai parinktais moksliniais straipsniais, paruošti pristatymus apie savo šalies mokyklų lauko aplinkas ir jų įgalinimą vaikų fiziniam aktyvumui. Per kelias intensyvaus darbo mišriose tarptautinėse grupėse dienas studentai ieškojo būdų, kaip mokyklų kiemuose turimas sąlygas būtų galima labiau pritaikyti ir naudoti judėjimui lauke per pertraukas ar fizinio ugdymo pamokas bei laisvalaikiu, parengė planus ir praktiškai įgyvendino savo idėjas su įvairaus amžiaus moksleiviais – nuo pradinukų iki paauglių bei gimnazistų. Bet prieš tai, naudodami autentiškas tyrimo priemones, programos dalyviai analizavo kelių Kauno miesto mokyklų lauko erdvių teikiamas galimybes jose vaikams aktyviai žaisti, judėti, mankštintis. Parengtas rekomendacijas bei įžvalgas studentai viešai pristatė programos baigiamojoje dalyje.
„Įdomu pastebėti, kad lankytų mokyklų lauko erdvės buvo labai skirtingos. Vienur padėtis visai liūdna, nes miesto centre esančios mokyklos kiemas pirmenybę teikia ne mokinių judrumui, o automobilių parkavimui. Kitur mokyklų lauko erdvės ir patrauklios, ir atnaujintos, tačiau per pertraukas vaikų dėmesio nesulaukia, nors nei lietus lyja, nei šaltukas spaudžia, nei kaitri saulė kepina. Džiaugsmingo judėjimo lauke tradicija, kokią puoselėjame Suomijos, Norvegijos, Estijos mokyklose įvairiais metų laikais, čia, deja, nepastebėta. O jei esant žemesnei nei 15°C temperatūrai mokiniams nebūtų leidžiama išeiti per pertraukas į lauką Islandijoje, jie taip lindėtų mokyklose visus mokslo metus”, – įspūdžiais dalijosi programos dalyviai.
Visgi pokyčiai vyksta. „Lankantis vienoje iš mokyklų, su kuria bendradarbiaujame jau ne vienus metus ir ne tik šiame Nordplus projekte, pasidžiaugėme išvydę mokinių grupeles, kursuojančias su mokytoja priešakyje į lauką įvairiais ugdymo tikslais. Per judriąją pertrauką mokyklos kieme, parkelyje tarp medžių, sporto aikštelėje zujo ir karstėsi vaikai, nuošaliau stebimi kelių mokytojų. Net ir per pamoką, pavyzdžiui, mokydamiesi gimtosios kalbos, vaikai tai darė judėdami, aukštai stiebdamiesi ir giliai pritūpdami rašė ore raides „I“ ir „i“. Mokytoja taikė kinestetinius mokymo metodus, apie kuriuos turėjome galimybę su šios mokyklos pradinių klasių mokytojų grupe plačiau susipažinti kvalifikacijos kėlimo seminare prieš naujų mokslo metų pradžią”, – pasakojo LSU dėstytoja doc. dr. Rita Gruodytė-Račienė.
Šios programos patirtis parodė, jog mokiniai mielai išeina į lauką pajudėti, net jei oras niūrus, rudeniškai vėsokas, apsiniaukęs ir lietingas. Tokios paprastos priemonės, kaip ištemptas lynas ar apjuostos virvės tarp medžių, įgalina vaikus judėjimo eksperimentams, kviečia išbandyti savo jėgas, išlaikyti pusiausvyrą vaikštant lynu (slacklining) ir pan. Kartais tereikia tik postūmio, paraginimo ar tiesiog pedagogų ar tėvų pritarimo, kad vaikai būtų fiziškai aktyvūs gamtoje, natūralioje aplinkoje, pamiršę savo mobiliuosius telefonus, planšetes ar kompiuterius bei jų viliones pasyviai leisti laisvą laiką.
Intensyvios programos organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Kauno miesto mokyklų administracijai už suteiktas galimybes atlikti mokyklų lauko aplinkų analizę bei vykdyti ugdymo veiklas su jų mokiniais.
Ritos Gruodytės-Račienės informacija
