Sporto muziejuje atidengta memorialinė lenta tėvo ir sūnaus Vytautų Augustauskų-Augustaičių garbei

  Kaune, Sporto muziejuje, atidengta memorialinė lenta tėvo ir sūnaus — dviejų Vytautų Augustauskų-Augustaičių garbei, o muziejaus kiemelis pavadintas jų vardu.  V. Augustauskas-Augustaitis buvo visų svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykių organizatorius ir dalyvis. Jis buvo gerai susipažinęs su kūno kultūra, todėl 1934 m. paskirtas Kūno kultūros rūmų ir Aukštųjų kūno kultūros kursų direktoriumi, kurie laikomi Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

  Iškilmių pradžioje Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas supažindino su tėvo ir sūnaus Vytautų Augustauskų-Augustaičių biografijomis. Minėjime dalyvavo Vytauto Augustausko (jaunesniojo) žmona Marijona, sūnus Vytautas ir anūkas Vilius, miesto vicemeras Vasilijus Popovas, Augustausko draugai. Apie Augustauskus pasisakė LTOK VK narys Albinas Grabnickas, Lietuvos olimpiečių asociacijos viceprezidentė LSU doc. Birutė Statkevičienė.

  Memorialinę lentą atidengė Augustausko anūkas Vilius. Tuoj po to tėvo ir sūnaus Augustauskų-Augustaičių garbei pavadintame muziejaus kiemelyje vyko vaikų trikrepšio varžybos, įvairios estafetės ir žaidimai. Kiemelis atidarymo metu buvo papuoštas vaikų piešiniais apie sportą, krepšininkų nuotraukomis. Jis bus skirtas aktyviam laisvalaikiui.

 

  Daugiau apie V. Augustauską-Augustaitį. 1931 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. 1932 m. buvo Kauno apskrities mokyklų inspektorius, 1934–1940 m. – Kūno kultūros rūmų ir Aukštųjų kūno kultūros kursų direktorius. Organizavo Kūno kultūros rūmų ir Kauno sporto halės statybą. 1937 m. išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininku, vadovavo VDU Kūno kultūros katedrai. 1945 m. dirbo Kūno kultūros instituto Psichologijos–pedagogikos katedros vyr. dėstytoju, o 1947–1949 m. – katedros vedėju. 1938 m. kartu su bendraminčiais Kaune surengė pirmąją Pasaulio lietuvių tautinę olimpiadą. Bendradarbiavo su prieškario spaudos leidiniais: „Švietimo darbas“, „Vairas“, „Lietuvos aidas“. 1931–1940 m. redagavo žurnalą „Fiziškas auklėjimas“. Nuo 1920 m. – Šaulių sąjungos narys, Tautininkų sąjungos atsakingasis sekretorius. V. Augustausko-Augustaičio gyvenimas ir veikla plačiai tyrinėta prof. Stanislovo Stonkaus išleistoje, 100-osioms gimimo metinėms skirtoje monografijoje „Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958)“ (Kaunas, 2003).

 

Doc. Birutės Statkevičienės informacija