Balandžio 18–19 dienomis Lietuvos sporto universitete (LSU) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Evidence based physical activity in old age“ (liet. „Įrodymais grįstas fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje“), kurioje bus diskutuojama aktualiausiomis fizinio aktyvumo vyresniame amžiuje temomis.
Konferencijos organizatoriai – organizacija EGRAPA (The European Group for Research on Aging and Physical Activity), PhysAgeNet (COST Action Evidence-based Physical Activity in Old Age) ir LSU.
„Šia konferencija siekiame patobulinti fizinio aktyvumo programas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, – kalbėjo EGRAPA prezidentė prof. Yael Netz iš Izraelio. – Vis daugiau įrodymų pabrėžia fizinio aktyvumo naudą sveikam senėjimui. Technologijų pažanga dabar leidžia beprecedentiškai tyrinėti kūną ir protą, nukreipiant mūsų dėmesį į sudėtingų neurocheminių, ląstelinių ir molekulinių procesų, kuriuos veikia įvairus fizinis aktyvumas, jo trukmė ir intensyvumas. Mūsų tikslas – suprasti visapusišką fizinio aktyvumo poveikį sveikatai vyresniame amžiuje.“
Konferencijoje buvo nagrinėjamos įvairios temos: pagalbinės fizinio aktyvumo vyresniame amžiuje technologijos; fizinis aktyvumas, smegenų funkcijos; fizinis aktyvumas ir lėtinės ligos; sportas ir fizinis pajėgumas vyresniame amžiuje; fizinis aktyvumas ir mityba; dirbtinio inteleko poveikis fizinio aktyvumo programoms; specialios fizinio aktyvumo programos: vandens terapija, joga, pilatesas, šokiai.
Vieną iš pranešimų tema „Sveiko senėjimo ir fizinio aktyvumo epidemiologija“ skaitė profesorė Mikaela von Bonsdorff iš Suomijos.
„Senėjimas prasideda nuo gimimo ir jam įtakos turi ankstyvieji aplinkos veiksniai. Remiantis tyrimais, tai susiję su didesniu lėtinių ligų paplitimu ir prastesniu fiziniu pajėgumu. Mano pranešimas skirtas gerontologijos bei geriatrijos mokslininkams ir jame kalbu apie fizinio aktyvumo vaidmenį blogėjant sveikatai, bendrajam funkcionavimui ir tai, kiek dėmesio skiriama gyvenimo eigai epidemiologijoje. Be to, aptariu gyvenimo būdo veiksnių įtaką silpnumo vystymosi paplitimui vyresniame amžiuje“, – teigė prof. M. Bonsdorff.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis profesorius Kirkas Ericksonas konferencijoje pristatė pranešimą „Pratimai ir smegenų sveikata vėlyvame suaugusiame amžiuje“.
„Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari mankšta ypač naudinga smegenims vėlesniame suaugusiųjų amžiuje, – akcentavo prof. K. Ericksonas. – Fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti demencijos išsivystymo riziką ir pagerinti kognityvinę sveikatą vėlyvame suaugusiųjų amžiuje. Savo pristatyme aptarsiu, ką mes žinome apie tai, kaip mankšta veikia smegenis, kiek senstančiam organizmui jos reikia ar kokio tipo pratimai yra veiksmingi.“
Konferencija vyko anglų kalba.
Daugiau informacijos ir preliminarią konferencijos programą rasite čia: https://www.lsu.lt/wp-content/uploads/2023/12/Preliminary-PhysAgeNet-EGRAPA-Conference-Programme_without-moderators.pdf
