Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorė dr. Biruta Švagždienė, iki šiol dažniau dalyvavusi moksliniuose tyrimuose apie besimokančią organizaciją, sporto, turizmo ir laisvalaikio industrijas, sulaukusi profesoriaus Che-Jen Su iš Taivano, Fu Dzen katalikiškojo universiteto, kvietimo nedvejodama įsitraukė į bendrą Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Slovakijos mokslininkų tyrimą.
„Šiuo tyrimu siekėme atsakyti į klausimą, koks vyresniųjų klasių mokinių vaidmuo priimant šeimos kelionių sprendimus. Juk sakoma, kad kiekvienam vaikui pradėjus mokymosi kelionę susiformuoja mokinių, tėvų ir mokytojų draugystės trikampis, kurio kampai ne visada yra proporcingi vienas kitam. Šio trikampio narių draugystė – tarsi žaidimas kamuoliuku iš rankų į rankas. Šeimoje susiformuoja požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save jame. Namuose formuojasi vaiko įpročiai, nuostatos, vertybės, kurios gali būti puoselėjamos arba koreguojamos vaikams ir tėvams bendraujant tarpusavyje. Taigi tėvų ir vaikų bendravimas – viena svarbiausių gyvenimo mokyklų, kurioje vaikas ugdomas nuo pat gimimo“, – teigia LSU profesorė dr. B. Švagždienė.
Mokslinių tyrimų, analizuojančių mokinių vaidmenį priimant šeimos kelionių sprendimus, iki šiol nebuvo, todėl šiuo tyrimu siekta pateikti skirtingų šalių palyginimą, atliekant daugiarūšę patvirtinamąją veiksnių analizę. Tyrime dalyvavo vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai iš keturių Rytų Europos šalių – Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Slovakijos. Taikytas keturių dalinių skalių modelis, atspindintis derybų, įtikinimo, emocinių ir prašymo strategijų aspektus.
Nustatyta, kad visų minėtų šalių respondentų prioritetai priimant šeimos kelionių sprendimus yra panašūs, bet skiriasi pasirenkama įtakos taktika. Respondentai iš Slovakijos ir Lenkijos labiau nei mokiniai iš Lietuvos ir Rusijos linkę naudoti įvairesnius derybų metodus. Pastebėta, kad mokiniams iš Rytų Europos derybos – pati populiariausia įtakos kategorija. Kita pagal svarbumą – prašymai ir įtikinėjimai. Tik Slovakijos respondentai šiek tiek dažniau išskyrė prašymus, o ne derybas. Mažiausiai taikoma emocinė taktika.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tirtose Rytų Europos šalyse pastaraisiais metais keitėsi paauglių vertybės ir santykiai šeimoje. Tėvų ir vaikų bendravimas tapo atviresnis ir liberalesnis, nuo taisyklių laikymosi ir paklusnumo pereita prie skatinimo būti savarankiškiems ir pasitikėti savimi, reikšti savo nuomonę.
Išsamiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti mokslinio žurnalo The Social Science Journal straipsnyje Adolescents’ use of influence tactics with parents in family travel decision making: A cross-societal comparison in Eastern Europe
