Prof. Kęstučiui Kriščiūnui suteiktas LSU garbės daktaro vardas ir regalijos
Iškilmingos Lietuvos sporto universiteto diplomų įteikimo šventės metu, kuri vyko Kauno arkikatedroje bazilikoje, profesoriui Kęstučiui Kriščiūnui suteiktas Universiteto garbės daktaro vardas ir įteiktos regalijos. Ilgamečiam LSU Senato nariui šis vardas suteiktas už ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos sporto universitetu, nuopelnus Lietuvos mokslui, reikšmingą indėlį puoselėjant demokratijos, teisingumo, solidarumo vertybes.
„Profesoriaus mokslinė ir pedagoginė veikla kelia didelę pagarbą. Jo palaikymas, pagalba ir dalyvavimas sprendžiant svarbiausius Universiteto klausimus mūsų bendruomenei labai svarbus. Vertiname K. Kriščiūno indėlį ir domėjimąsi Universiteto veikla. Didžiuojamės, kad toks garbingas žmogus tapo LSU garbės daktaru“,- teigė LSU rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.
Inauguracijos metu prof. K. Kriščiūnas dalijosi mintimis apie universiteto, kaip mokslo institucijos, evoliuciją, akademinės kultūros svarbą, humanizmo vertybes. Profesorius linkėjo LSU žengti koja kojon su akademiniame pasaulyje vykstančiais pokyčiais, tačiau išlikti nedideliu, specializuotu universitetu, kurio stiprybė — ištikimybė akademinėms vertybėms ir savojo identiteto suvokimas.
Daugiau apie LSU Garbės daktarą.
Kęstutis KRIŠČIŪNAS (g. 1944 03 14, Utenoje), prof., habil. dr. (technologijos m.), KTU Europos instituto direktorius, Jean Monnet katedros vedėjas, Europos kompetencijos centro vadovas, ASU tarybos pirmininkas ir garbės daktaras.
1960 m. baigė Klaipėdos 1-ąją vidurinę mokyklą.1960-1965 m. studijavo KPI Elektrotechnikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę, 1968-1970 m. – KPI aspirantūroje, 1970 m. apgynė daktaro disertaciją. 1984 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją MA Psichologijos institute (Maskva, Rusija).
1966-1967 m. dirbo KPI (KTU) asistentu, 1970-1971 – vyr. dėstytoju, 1971-1977- docentu, nuo 1977 m. Radiotechnikos ir Elektrotechnikos, o nuo 1985 m. Pramonės automatikos katedrų vedėju. 1981 m. stažavosi Osakos (Japonija) universitete. Nuo 1988 m. – profesorius. 1990-1992 m. – KTU mokslo prorektorius, 1992-1993 m. dirbo Islandijos technologijos institute. 1992-2001 m. – KTU rektorius, nuo 2001 m. KTU Europos instituto direktorius.
Parašė monografijas „Dvimačių kintamosios srovės sekimo sistemų teorija“ (rusų k., su P.Kemėšiu, 1975), „Ergatinės informacijos transformavimas“ (rusų k., 1981), analitinę apžvalgą „Grafinės informacijos įvedimas ė ESM“ (su Lauruška), vadovėlį „Elektros pavarų valdymo sistemos“ (su Geleževičiumi, V.Kubiliumi, 1990), bendraautorius 100 publikacijų, 50 patentų automatikos ir žmogaus inžinerijos srities autorius, monografijos „Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos“ bendraautoris ir sudarytojas (kartu su L.Rinkevičiumi, A.Targamadze, 2002).
Kęstutis Kriščiūnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2001), LTSR valst. mokslo ir technikos premijos laureatas (1989).
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
