Prof. K. Kriščiūnas: „Linkiu Jums tapti neišvengiamu valstybei universitetu“
Balandžio 24 d. LSU vyko Sporto biomedicinos fakulteto studentų tarybos organizuotas susitikimas-diskusija su KTU profesoriumi habil. dr. Kęstučiu Kriščiūnu. Tai jau trečiasis Sporto biomedicinos fakulteto studentų ir dekano doc. dr. Nerijaus Masiulio organizuojamas susitikimas su kitų universitetų dėstytojais, kurių metu jie dalijasi savo patirtimi ir požiūriu į akademinę kultūrą.
KTU Europos instituto direktorius Kęstutis Kriščiūnas susitikimo pradžioje kalbėjo apie universiteto, kaip mokslo institucijos, atsiradimo istoriją ir evoliuciją nuo pirmųjų universitetų iki šiandien. Pasak profesoriaus, valstybinės aukštosios mokyklos nuo seniausių laikų buvo ir iki šiol yra išlaikomos visuomenės, o ne politikų lėšomis, nors jie nori daryti įtaką, reguliuoja universitetų valdymą ir pan. Svečio nuomone, taip neturėtų būti – universitetai privalo išlaikyti autonomiją – be politikų, verslininkų, religijų atstovų ar kitų grupių kišimosi. Anot profesoriaus, negalima be pagrindo skirstyti universitetus į gerus ir blogus – viskas priklauso nuo universiteto misijos ir kaip tą misiją universitetas įgyvendina. K. Kriščiūnas išskyrė penkias svarbiausias universiteto misijos sudedamąsias dalis – tai mokslas, studijos, žinių ir vertybių sklaida visuomenėje (profesorius akcentavo, kad to labiausiai trūksta Lietuvos universitetams), tarptautiškumas, poveikis regionui ir valstybei. Pranešėjas taip pat kalbėjo apie asistentų, lektorių, docentų ir profesorių vaidmenį universitete. Pasak jo, profesoriai negali dėstyti bakalaurams, nes tai per didelė prabanga. Jie turėtų rašyti projektus, knygas, o bakalaurams turėtų dėstyti lektoriai, docentai.
Anot profesoriaus, akademinė kultūra – tai veikla universiteto misijos rėmuose ir ji glaudžiai susijusi su visais anksčiau minėtais 5 universiteto misijos punktais. K. Kriščiūnas ypatingai akcentavo akademinę laisvę, t. y. galimybę rinktis. Profesoriaus teigimu, ji neatsiejama akademinės kultūros dalis – ir studentas, ir dėstytojas turi teisę rinktis, o institucijose ji turi būti pamatinė vertybė, garantuojanti autonomiją. Profesorius palietė ir studijų kokybės temą. Svečias teigė, kad paskaita skirta uždegti studentą noru pažinti. Dėstytojai, skaitantys iš knygų, studentams nereikalingi, nes jie knygas paskaityti gali ir patys – dėstytojas, anot K. Kriščiūno, reikalingas tendencijoms, įžvalgoms atskleisti, ateities dalykams prognozuoti, diskusijoms vystyti… Profesorius pabrėžė svarbiausią universiteto misiją – rengti galvotojus, generalistus ir ateities kūrėjus, taip pat akcentavo, kad ateities studijos bus tarpkryptinės. Profesorius teigė, kad universitetas – tai ne tik paskaitos, svarbu organizuoti studentams neformalią veiklą po paskaitų. Tai galėtų būti džiazo ar literatūros mylėtojų klubai, diskusijos su įdomiais žmonėmis ir pan.
Susitikimo pabaigoje profesorius palinkėjo mūsų universitetui tapti neišvengiamu Lietuvos valstybei universitetu – turėti savo specifinį veidą ir akcentuoti mūsų stipriąsias savybes (sveikatinimą, treniravimo technologijas ir pan.).
Doc. dr. Nerijaus Masiulio ir
Rinkodaros ir leidybos centro informacija
