Mokslininkas Aivaras Ratkevičius: „Akademijos studijų programos turi pranašumų prieš Jungtinės karalystės universitetų programas“
Ne vienerius metus dirbęs pedagoginį ir mokslinį darbą Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės universitetuose, LKKA Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros vedėjas dr. Aivaras Ratkevičius neramiai stebi diskusijas dėl dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatų. Pasak dr. A. Ratkevičiaus, Lietuvos kūno kultūros akademijos studijų programos ne tik prilygsta, bet ir lenkia Jungtinės karalystės universitetus, tačiau tai ne visada įvertinama.
Dirbote mokslinį bei pedagoginį darbą Skandinavijos šalyse bei Jungtinėje Karalystėje. Dabar esate Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros vedėjas. Ar iš tikrųjų mūsų universitetai atsilieka nuo Vakarų Europos universitetų?
Galima įvardinti nemažai skirtumų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų, bet yra daug skirtumų ir tarp Jungtinės Karalystės bei Skandinavijos aukštųjų mokyklų. Atsilikimas nėra tinkamas žodis šiems skirtumams apibūdinti. Tradiciškai Lietuvos universitetai daugiau dėmesio ir lėšų skyrė studentų mokymui nei mokslinei veiklai, todėl šalies universitetai atsilieka nuo Vakarų Europos aukštųjų mokyklų pagal mokslinės veiklos rodiklius. To nepasakyčiau apie studijų programas.
Palyginkite LKKA ir panašias Jungtinės Karalystės universitetų studijų programas? Kuo jos skiriasi?
Jungtinės Karalystės universitetuose pagrindinis dėmesys skiriamas žinių kaupimui ir mąstymo įgūdžiams. Pavyzdžiui, Škotijoje sporto mokslas priskiriamas sveikatos mokslų grupei ir universitetuose dažnai apsiribojama biologijos ir medicinos žinių gilinimu. Tai leidžia apriboti studijų programas iki 15 kontaktinių valandų per savaitę ir dviejų semestrų po 12 savaičių per metus. Pažymėtina, kad tokios universitetų programos nesuteikia jokios profesinės kvalifikacijos. Lietuvos kūno kultūros akademijos studijų programos yra gerokai platesnės bei apima visą eilę specialybinių dalykų, kurie užtikrina profesinį parengimą. Tai- didelis LKKA studijų programų pranašumas prieš analogiškas studijų programas Jungtinės Karalystės universitetuose.
Jūsų teiginiai lyg ir prieštarauja neseniai paskelbtoms užsienio ekspertų išvadoms, kuriose neigiamai vertinama LKKA veikla.
Man teko susipažinti su pradinėmis ekspertų išvadomis ir siūlymais. Jose nebuvo vertinamos studijų programos, o pateiktas Akademijos, kaip įstaigos, vertinimas ir siūlymai veiklai gerinti. Jie- labai vertingi, nes Lietuvos universitetų valdymas turi būti tobulinamas, kad pasiektų geriausius Europos universitetų standartus. Švietimo ir mokslo ministerija incijuodama tokią aukštųjų mokyklų veiklos analizę prisidės prie aukštojo mokslo tobulinimo Lietuvoje. Be to, manau, kad nenaudinga remiantis išvadomis skirstyti universitetus į „blogus“ ir „gerus“. Tai gali tik paskatinti jaunų žmonių emigraciją į kitas Europos šalis. LKKA yra pagrindinė aukštoji mokykla, kur galima įgyti aukšto lygio išsilavinima sporto mokslo srityje.
Dabar daug diskutuojama apie jaunų žmonių emigraciją į Vakarų Europos universitetus. Ar pastebite pokyčių Škotijos universitetuose?
Nesu atlikęs išsamios analizės ir negaliu daryti apibendrinimų. Kiek žinau, studentai iš Lietuvos sudaro didžiausią pirmojo ir antrojo kursų užsienio studentų grupę studijuojančių biomedicinos mokslus Aberdyno universitete.
Ką jūs galvojate apie Akademijos ateitį?
Manau, kad sportas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, o Akademija vaidina svarbų vaidmenį. Sunku įsivaizduoti šalies aukštąjį mokslą be LKKA. Šiuo metu šalyje nėra kitos panašios institucijos, kuri galėtų ją pakeisti.
Ačiū už pokalbį.
