Moksliniame seminare aptartos fizinio aktyvumo skatinimo strategijos
Lietuvos sporto universitete vykusiame moksliniame seminare studijų prorektorė prof. dr. Rasa Jankauskienė skaitė pranešimą „Bendruomenių fizinio aktyvumo skatinimas: kokios strategijos veikia?“. Pranešėja apžvelgė sėdimos gyvensenos mažinimo strategijas, įvairaus amžiaus grupių žmonių fizinio aktyvumo skatinimo strategijas, akcentavo personalizuotą požiūrį į fizinio aktyvumo skatinimą ir elgesio keitimą, pristatė elgesio keitimo centrų steigimo koncepciją.
Prof. dr. R. Jankauskienės teigimu, atlikus mokslinių darbų apžvalgą aiškėja, kad fizinio aktyvumo skatinimas ir sėdimos gyvensenos mažinimas yra dvi itin susijusios, bet ne tapačios sritys. Pavyzdžiui, asmens fizinis aktyvumas gali atitikti normą, tačiau likusias keliolika dienos valandų asmuo gali praleisti sėdėdamas. Neatsitiktinai pradėta plėtoti sėdėjimo fiziologijos mokslinių tyrinėjimų kryptis. Nustatyta, kad 6–10 val. sėdėjimo turi reikšmingos įtakos vaikų ir suaugusių žmonių medžiagų apykaitai. Strategijos, mažinančios sėdimą gyvenseną, yra orientuotos į namų ir darbo aplinkos pokyčius, pabrėžiant sėdėjimo, stovėjimo ir vaikščiojimo svarbą namuose bei darbe.
Įvairaus amžiaus žmonių grupėms yra taikomos skirtingos fizinio aktyvumo skatinimo strategijos. Vaikai tampa fiziškai aktyvesni, jei sulaukia šeimos socialinės paramos, jų artimoje aplinkoje yra modernių fizinį aktyvumą skatinančių įrenginių. Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas efektyviausiai skatinamas mokyklose. Čia turi būti įgyvendinamos daugiakomponentės intervencinės programos, susijusios su socialiniais-kultūriniais, ekologinės aplinkos pokyčiais, ugdymu, edukaciniu konsultavimu, visos mokyklos bendruomenės, tėvų įtraukimu.
Kaip teigė prof. dr. R. Jankauskienė, tyrimų duomenimis, į intervencines fizinio aktyvumo skatinimo programas pavyksta įtraukti vos 12–14 proc. suaugusių žmonių, vieno asmens įtraukimo kaštai svyruoja apie 0,5-1 eurų. Efektyviausios tos intervencinės programos, kurios užtikrina individualų konsultavimą dėl fizinio aktyvumo ir darbą grupėse, kai treniruotes veda profesionaliai parengti treneriai. Fizinio aktyvumo įpročiams suformuoti reikia daugiau nei 3 mėn., o intervencinė programa turi tęstis ilgiau nei pusę metų. Skatinant vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą labai svarbu yra asmeninis konsultavimas ir saugumas.
Siekiant suformuoti elgesio įpročius būtina steigti elgesio keitimo centrus, kuriuose būtų kuriamas asmeninis gyvensenos profilis, bendradarbiaujant kineziterapijos, sveikatingumo specialistams, gyvensenos konsultantams, būtų sudaromos individualios mankštinimosi ir gyvensenos programos.
Doktorantūros ir mokslo skyriaus informacija
