LSU vyko II-oji Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų konferencija
Lietuvos sporto universitete surengta II-oji Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų (LSKA) konferencija „Sveikatingumo klubo instruktorių ir asmeninių trenerių kompetencijų ir profesionalumo užtikrinimas — LSKA pirmaeilis uždavinys“. Į jį atvyko Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų treneriai, vadovai, sporto mokslo atstovai.
„Džiaugiuosi, kad ši konferencija vyksta Lietuvos sporto universitete, nes mums labai svarbus ryšys su socialiniais partneriais – sporto ir sveikatingumo klubų atstovais. Dialogas užtikrina universiteto studijų kokybę, gerina rengiamų specialistų integraciją į rinką. Mes puikiai suprantame, kad rinkoje reikia ne tik pasiekimų sporto trenerių, bet ir specialistų, dirbančių sveikatingumo srityje. Šalyje šiuo metu yra didelis šios srities specialistų poreikis, todėl tam skiriame daug dėmesio. Prieš keletą metų priimta valstybinė sporto strategija, kurioje keliamas tikslas – skatinti žmones judėti, būti sveikesniais, suprasti sporto svarbą“,- teigė LSU Studijų prorektorė prof. Rasa Jankauskienė. Ji pakvietė konferencijos dalyvius jungtis ir dalyvauti LSU steigiamame socialinių partnerių forume, kurio pagrindinis tikslas – plėtoti Universiteto socialinių partnerių tinklą, keistis informacija, dalytis idėjomis, dalyvauti partnerių organizuojamuose renginiuose.
Konferencijos metu pranešimą „Sveikatingumo instruktorių ir asmeninių trenerių atestaciniai kvalifikaciniai reikalavimai pagal EHFA europinius standartus“ skaitė LSU dėstytoja, Europos sveikatingumo asociacijos (EHFA) sveikatingumo standartų tarybos narė dr. Simona Pajaujienė.
„Fizinis pasyvumas yra Europos rykštė, skatinanti lėtinių ligų plitimą. Matome, kad ir Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius gyventojų sveikata prastėja. Tačiau žmonių poreikiai kinta, todėl mes, sveikatingumo srities specialistai, turime taip pat keistis – kas dvejus, trejus metus privalome iš esmės peržiūrėti metodikas, kuriomis remdamiesi dirbame, reikia naujų žinių ir kvalifikacijų. Mūsų pagrindinis uždavinys – susitarti dėl bendrų sveikatingumo profesionalų kvalifikacijų, jų mokymų, išsilavinimo turinio ir pripažinimo standartų“,- sakė dr. S. Pajaujienė.
Pasak S. Pajaujienės, europiniai sveikatingumo instruktorių ir asmeninių trenerių kvalifikaciniai standartai ir jų laikymasis klientui užtikrina saugumą ir žinojimą, kad su juo dirba profesionalai. Treneriui šie standartai parodo jo profesionalumo lygį ir aiškiau padeda suvokti, kokių kompetencijų reikia. „Standartai yra tam, kad skirtingos šalys geriau suprastų viena kitą. Šią temą svarstome nuo 2009 metų. Prireikė ne vienerių metų, kad mūsų šalyje suprastų kvalfikacijų sąrangą, lygmenis, standartus. Džiugu, kad šiandien jau matomi rezultatai. Viliuosi, kad artimiausiu metu priimsime bendrą sprendimą ir Lietuvoje įdiegsime EHFA europinius standartus“,- kalbėjo LSU dėstytoja, sveikatingumo instruktorė S. Pajaujienė
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas, Kauno sveikatingumo centro „Linija“ vadovas dr. Aurimas Mačiukas skaitė pranešimą „Apie LSKA steigiamą nacionalinio sveikatingumo instruktorių ir asmeninių trenerių registrą“.
Kauno visuomenės sveikatos biuro (VSB) vyr. specialistė Giedrė Bernotaitė pristatė pranešimą apie visuomenės sveikatos biurų vaidmenį skatinant gyventojų fizinio aktyvumą, apžvelgė įvykusius ir numatomus sveikatingumo bei fizinio aktyvumo skatinimo projektus Kauno mieste.
Konferencijos pabaigoje vykusios atviros diskusijos metu kalbėta apie trenerių atestaciją, kvalifikacijų kėlimą ir sporto bei sveikatinimo klubų aktualijas.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
