Puikiu šiųmečiu priėmimu gali pasigirti vos kelios šalies aukštosios mokyklos. Po sėkmingo praėjusių metų priėmimo, kai studentų skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu, šiemet Lietuvos sporto universitete (LSU) pirmakursių sumažėjo 30 procentų. LSU rektorė situacijos nedramatizuoja ir teigia, kad tai lėmė kelios priežastys – pasikeitė stojamojo balo sandara, nepakankamai skirta valstybės finansuojamų krepšelių, kai kurie universitetai nepaisė bendrų susitarimų.
„Nors šių metų studentų priėmimo rezultatai prastesni, tačiau susidomėjimas mūsų universiteto studijų programomis buvo dar didesnis nei pernai. Pirmu noru jas rinkosi daugiau stojančiųjų, tačiau įstoti sutrukdė objektyvios priežastys.
Esame specializuotas universitetas. Stojantieji labai aiškiai žino, ką renkasi. Dėmesį telkiame į sporto ir sveikatinimo sričių specialistų rengimą, sporto mokslo plėtrą. Turim aiškią strategiją ir viziją, koks turi būti sporto universitetas ir kuo jis naudingas visuomenei“, – naujienų agentūrai ELTA teigė LSU rektorė Diana Rėklaitienė.
– Prieš keletą metų prasidėjo pasirengimas dviejų universitetų – LSU ir LSMU – jungtuvėms. O jos vis tik neįvyko dėl Konstitucinio teismo nutarimo, kad nesant aukštųjų mokyklų sutarimo dėl tokios reorganizacijos, ji negalima. Rugsėjo pradžioje kalbėdamas per valstybinį radiją švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė: „Jungtuvės ir toliau bus, tik lėčiau ir tokia logika, kokią diktuoja praktika ir teisė mūsų Lietuvoje“. Tai ar tikitės atsilaikyti prieš politikų valią kaip savarankiška aukštoji mokykla?
– Vyriausybės nutarimo projekte dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos mūsų universiteto jungimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu nėra numatytas. Optimizavimui skirtos Europos Sąjungos lėšos dabar perskirstytos. Tarp kitko, jungimosi procese nuo pat pradžių buvo numatyta lėšų tik sveikatos mokslams ir jų plėtrai, apie lėšas sporto studijoms ir mokslui nebuvo kalbama. Negana to, mes visą laiką kėlėme klausimą, o kas pagerės, jei LSU bus prijungtas prie LSMU. Ir iki šiol atsakymo į šį klausimą negavom. Todėl džiaugiamės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mus išgirdo ir nesiėmė drastiškai įgyvendinti neišdiskutuoto jungimo plano.
Įdomiausia, kad pačiame pirmame Vyriausybės plane pažymėta, jog optimizavimo procesai universitetuose gali vykti nebūtinai juos jungiant, bet jiems bendradarbiaujant. Ir tokį bendradarbiavimą su kitais universitetais esame pasirengę stiprinti, nes jis sėkmingai vyko dar iki ginčų dėl jungtuvių. Kūrėme bendrus projektus, vykdėme bendras studijų programas ir iš to sulaukdavome abipusės naudos, bet dabar bendradarbiavimas su kitais universitetais yra prigesęs.
– Ar LSU nepaklusnumas nulems universitetui mažesnį valstybės finansavimą?
– Pinigai, lėšų taupymas dažnai minimi kaip esminis aukštojo mokslo pertvarkos motyvas. Ir jungimasis prasidėjo nuo struktūrinių lėšų, kurios atkeliavo į Lietuvą. Buvo nuolat raginama kuo greičiau jas įsisavinti. Mes visada laikėmės pozicijos, kad bet kokias pertvarkas reikėtų daryti gerai apsvarsčius ir aptarus.
Mūsų universitetas, nors nėra mažiausias Lietuvoje (per visas tris studijų pakopas turime apie 1800 studijuojančiųjų), iš valstybės per metus gauna apie 2,5 milijono eurų. Panašią dalį sudaro studentų įmokos už studijas, projektų ir pačių uždirbtos lėšos. O panašaus dydžio aukštosioms mokykloms Lietuvoje skiriamas gerokai didesnis valstybės finansavimas.
– Bet pirmakursių šiemet sulaukėte mažiau nei pernai?
– Mes, priešingai nei trys solidūs Lietuvos universitetai, laikėmės nustatyto stojimo balo, ir nepriėmėme nė vieno pirmakursio, jei nesurinko 5,6 balo. Lyginant su pernykščio priėmimo rezultatais, stojimas sumažėjo 30 procentų, tačiau pernai įstojusiųjų į LSU buvo 11 procentų daugiau nei užpernai. Beje, norinčiųjų pas mus studijuoti ir bendrajame priėmime LSU įrašiusiųjų pirmu noru šiemet buvo gerokai daugiau nei pernai, bet daug kam iš jų balai koją pakišo…
Anksčiau stojant į sporto programas už sporto pasiekimus buvo skaičiuojama didesnė balo dalis (netoli pusės balo). Vidury mokslo metų pakeitus stojimo sąlygas, toks paskatinimas sumažėjo, nors už meno ir muzikos pasiekimus jis yra gerokai didesnis. O stojamųjų kartelė pakelta.
Šiemet sporto krepšelių valstybė mums skyrė 75, pernai – 80 (nors apie jų kiekio sumažinimą oficialiai niekas nekalbėjo). Be to, nors ir kalbama apie naujos kartos mokytojų rengimą ir jų trūkumą, jau trečius metus jaunuoliai, norintys būti kūno kultūros mokytojais, turi studijuoti savo lėšomis, nes valstybė tokiems mokytojams rengti pinigų neskiria. Beje, pagal naująjį Sporto įstatymą moksleiviams turėtų būti trys kūno kultūros pamokos per savaitę.
– Kas laukia LSU bendruomenės? Gal bus atleidimų iš darbo?
– Šiemet keitėme LSU struktūrą, kad būtų efektyvesnis valdymas ir optimizuoti administravimo kaštai. Tikrai neatleidinėsim žmonių iš darbo, nes studentų pakanka, o mūsų dėstytojai ir mokslininkai (branginame kiekvieną specialistą) atitinka aukščiausius kvalifikacinius reikalavimus. Šiemet į magistrantūros studijas priėmėme daugiau studentų, daugiau atvyko ir studentų iš užsienio. Yra kompetencijų plėtotės centras, kuriam darbo tik daugėja. Ypač po to, kai pagal naująjį Sporto įstatymą visi treneriai turi būti baigę šios srities aukštąjį mokslą, o turintiems kitos profesijos diplomą, reikės baigti mokymus. Tai – sveikintina, nes kilsteli trenerio statusą.
Universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, sporto šakų federacijomis, atlieka įvairius sportininkų testavimus, fizinio aktyvumo, sporto vadybos tyrimus. Vykdome bendrus projektus su kitais socialiniais partneriais, turime didelį sporto mokslo potencialą, o tai labai svarbu rengiant sporto, sveikatinimo, reabilitacijos ir fizinio aktyvumo specialistus. Mūsų universitete plėtojamas mokslas (ir biomedicinos, ir edukologijos) tarptautinių ekspertų įvertintas aukščiausiais balais.
– Minėjote, kad esate specializuotas universitetas. Kai kam gali pasirodyti, kad tai veikiau trūkumas nei privalumas. Tai gal jūsų programos smarkiai dubliuoja kitų universitetų programas?
– Mūsų studijų programos išskirtinės, rengiame sporto, sveikatinimo, reabilitacijos, fizinio aktyvumo bei sporto ir turizmo vadybos specialistus, jų poreikis didėja.
Mūsų siūlymas – sporto ir sveikatinimo studijas telkti LSU. Telkti ne tik studijų bei mokslo potencialą, bet ir sporto, sveikatinimo sektorių, siekiant padėti rengti didelio meistriškumo trenerius, sveikatinimo specialistus. Žodžiu, pertvarka turėtų būti svarstoma kompleksiškai tiek šalies, tiek regiono ir susijusių sektorių kontekste.
Birutės Mačienės (ELTA) informacija
