LSU mokslinių tyrimų rezultatai padės kovojant su antsvoriu ir nutukimu

  Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, turinčių antsvorį, o raginimai keisti mitybą ir gyvenseną vis dar menkai tepadeda. Ši problema itin aktuali, nes antsvoris ir nutukimas padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką. Šioms ligoms gydyti išleidžiama ypač daug lėšų. Visa tai skatina ieškoti naujų farmakologinių priemonių šiai problemai spręsti.

  Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai Aivaras Ratkevičius, Tomas Venckūnas, Audrius Kilikevičius, Rita Želnienė, Juozas Baltušnikas, Petras Minderis ir gyvūnų priežiūros specialistė Indrė Libnickienė, vadovaujami Arimanto Lioniko, nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdė projektą „Genetinis sumažinto citrato sintazės aktyvumo modelis: farmakologinio nutukimo prevencijos taikinio įvertinimas poveikio fiziologinėms ir kognityvinėms funkcijoms aspektu“.

  Citrato sintazė (CS) yra ypač svarbų vaidmenį ląstelės energijos gamyboje atliekantis fermentas, todėl jo aktyvumas gali būti susijęs su įvairių organizmo sistemų funkcionalumu, ypač reguliuojant medžiagų apykaitą.

  LSU mokslininkai siekė išsiaiškinti, koks mažesnio CS aktyvumo poveikis fiziologinėms funkcijoms ir centrinės nervų sistemos (CNS) veiklai, bei įvertinti CS slopinimo farmakologinėmis priemonėmis perspektyvumą kovojant su antsvoriu.

  Projekto metu tyrėjai stengėsi išsiaiškinti, kaip mažesnis CS aktyvumas veikia fizinį darbingumą, griaučių raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją bei adaptaciją jėgos ir ištvermės lavinamajam krūviui; ar mažesnis CS aktyvumas neblogina CNS funkcijos (atminties, mokymosi), ar nepakeičia elgsenos.

  LSU mokslininkai pastebėjo, kad vienos iš laboratorinių pelių linijos, A / J, CS fermentas yra perpus lėtesnis nei daugelio kitų linijų pelių, ir nustatė, jog tai lemia histidino aminorūgštį pakeitus argininu. CS aktyvumas gali būti susijęs su polinkiu kaupti riebalus, todėl CS slopinimas farmakologinėmis priemonėmis galėtų būti kovos su nutukimu būdas.

  Projektą vykdžiusiems tyrėjams rūpėjo sužinoti ir galimus nepageidaujamus CS slopinimo poveikius. Buvo palyginta skirtingo CS aktyvumo gyvūnų ištvermė, širdies susitraukimų dažnis, arterinis kraujospūdis, griaučių raumenų funkcija. Taip pat buvo vertinamas gyvūnų aktyvumas skirtingoje aplinkoje, jų kognityvinė funkcija, t. y. gebėjimas išmokti ir atsiminti.

  Pirminė rezultatų analizė leidžia manyti, kad CS, kaip farmakologinio taikinio perspektyvumas, įvertintas pagal galimų nepageidaujamų poveikių reiškimosi laipsnį (pavyzdžiui, pakitusi mažesnio CS aktyvumo pelių elgsena, mažesnė ištvermė, sumažėjęs aktyvumas ir domėjimasis nauja aplinka), yra ribotas.

  Projekto metu atliktų tyrimų rezultatai buvo pristatyti 2014 m. birželio 30–liepos 2 d Londone vykusioje Fiziologų draugijos konferencijoje ir 2014 m. liepos 7–9 d. Baltijos šalių sporto mokslo konferencijoje Tartu.

  Mokslinis tyrimas finansuotas  Europos socialinio fondo lėšomis pagal Visuotinės dotacijos priemonę.

.

Dr. Tomo Venckūno informacija