Rugpjūčio 10-ąją Lietuvos sporto universiteto alumnui, garbės daktarui, ilgamečiam Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentui Artūrui Poviliūnui sukanka 75 metai.
Šio garbingo jubiliejaus proga Lietuvos sporto universiteto bendruomenė širdingai sveikina Sukaktuvininką ir linki stiprios sveikatos, kūrybinių minčių bei geros kloties mėgaujantis kiekviena prasminga gyvenimo diena.
Nuo vaikystės A. Poviliūnas svajojo būti krepšinio treneriu, o vidurinėje mokykloje intensyviai sportavo – atstovavo moksleivių, jaunimo krepšinio rinktinėms, tad gavęs atestatą nedvejodamas pasirinko studijas tuomečiame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar – LSU). Jau studijuodamas antrame kurse pradėjo dirbti vaikų treneriu Kauno švietimo skyriaus sporto mokykloje.
Gabus studentas sėkmingai derino mokslus ir darbą, tad studijas 1973 m. baigė su pagyrimu.
Po studijų A. Poviliūnui trenerio darbe teko daryti pertrauką – privalomai tarnauti sovietinėje armijoje. Po šios tarnybos vėl grįžo treniruoti sporto mokyklos sportininkų, bet netrukus gavo kvietimą dirbti dėstytoju tuometiniame KKI (dabar – LSU) ir treniruoti „Atleto“ krepšininkus, Kauno „Žalgirio“ dublerius, Lietuvos studentų rinktinę.
Be trenerio ir dėstytojo pareigų, A. Poviliūnas ėmėsi ir mokslinės veiklos – trejus metus studijavo tuomečiame Sąjunginiame mokslinių tyrimų kūno kultūros institute Maskvoje, parengė disertaciją apie didelio meistriškumo krepšininkų treniruočių krūvio reguliavimo procesus.
1988 m. buvo LTOK atkūrimo darbo grupės vadovas ir išrinktas LTOK prezidentu.
A. Poviliūnas šios organizacijos vadovu buvo net šešias kadencijas – 24 metus! Lietuvos olimpiniam judėjimui vadovavo per Barselonos (1992 m.), Atlantos (1996 m.), Sidnėjaus (2000 m.), Atėnų (2004 m.), Pekino (2008 m.), Londono (2012 m.) vasaros ir Albervilio (1992 m.), Lilehamerio (1994 m.), Nagano (1998 m.), Solt Leik Sičio (2002 m.), Turino (2006 m.), Vankuverio (2010 m.) žiemos žaidynes.
1999 m. A. Poviliūnas buvo išrinktas XX a. geriausiu Lietuvos vadovu.
Aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Macionalinių olimpinių komitetų asociacijos, Europos olimpinių komitetų veikloje.
Talentingas vadovas A. Poviliūnas pelnė daugybę garbių mūsų šalies ir tarptautinių apdovanojimų: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordiną (1998 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių (2003 m.), Sausio 13-osios atminimo medalį (2002 m.), Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordiną (1999 m.), Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau dinastijos Komandoro ordiną (2008 m.) ir kt.
2000 metais A. Poviliūnui suteiktas Lietuvos sporto universiteto garbės daktaro vardas.
Krepšinio trenerio, sporto organizatoriaus bei vadovo patirtį A. Poviliūnas perteikė ir daugelyje knygų: Teisėjavimo metodika krepšinyje (su S. Stonkumi, 1977), Fizinis auklėjimas IX–XII klasėms. Krepšinis (su A.Paulausku, 1988), Olimpinė ugnis negęsta (1995), Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai (2010), Nematoma olimpinio medalio pusė (su A. Urbonu, 2015), Lietuvos tautinės olimpiados atminimas gyvas (2016), Šviesūs ir tamsūs olimpiniai žiedai (2017).
Ramūnės Motiejūnaitės nuotrauka
