LSU doktorantė A. Lisinskienė: „sėkmė savaime neaplanko, sėkmę reikia užsitarnauti“
Lietuvos sporto universiteto doktorantė, bakalauro ir magistrantūros mokslus edukologijos srityje baigusi (tuomet LKKA) Aušra Lisinskienė neseniai grįžo iš pasaulinių mokymų Amerikoje “Writing your Mixed Methods Research for Publication”. 2016 m. spalio mėnesį Aušra Lietuvos sporto universitete ginsis daktaro disertaciją tema „Tėvų ir paauglių ugdomoji sąveika sportinėje veikloje“. Doktorantė sutiko papasakoti apie savo mokslinę patirtį ir tobulėjimą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Plačiau papasakokite apie mokslinę sritį, kurioje atliekate tyrimus?
Vaikų ugdymas per sportą, tėvų ir vaikų santykiai sporto aplinkoje – tai procesas, kuris išryškėjo mano asmeninės ir praktinės patirties fone, įkvėpė mane sporto edukologijos mokslo krypties daktaro disertacijos tyrimui tema „Tėvų ir paauglių ugdomoji sąveika sportinėje veikloje“. Disertacijoje atskleisti prieraišumo šeimoje aspektai ir tėvų įsitraukimo į vaikų sportinę veiklą bei sportuojančių paauglių santykio su savo tėvais patyrimai, galintys prisidėti ugdant bei tobulinant ne tik sportuojančio paauglio, tėvų, bet ir trenerių įgūdžius.
Atlikto tyrimo rezultatai įdomūs, todėl, baigusi rašyti disertaciją, jaučiau būtinybę sukurti ir aprobuoti praktikoje intervencinę „Tėvų įsitraukimo į vaikų sportą programą“, apie kurią daugiau informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.lisinskiene.com. Šia programa siekiu giliau suprasti vaikų sportinės veiklos psichologinę – edukacinę – fizinę naudą šeimos kontekste bei pažadinti vidinį vaiko džiaugsmą judėti ir saugiai įsilieti į sportinę aplinką. Kitas svarbus programos uždavinys – per judesį formuoti tėvų ir vaikų prieraišumą, nes ankstyvoji vaikystė, kurioje mezgasi vaikų prieraišumas tėvams, yra labai svarbus laikotarpis klojant pagrindus glaudiems tėvų ir vaikų santykiams ateityje. Tėvų-vaikų prieraišumo formavimą matau būtent per sportinės veiklos prizmę, tėvams ir vaikams dalyvaujant sporte kartu.
Kaip patekote į Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusius mokymus?
Rašydama disertaciją supratau, kad dalyvavimas konferencijose, seminaruose ir mokymuose yra neatsiejama doktoranto veiklos dalis, tad nusprendžiau žinias gilinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje, Estijoje ir kt. Skaičiau pranešimus disertacijos tema bei dalyvavau tarptautiniuose doktorantų mokymuose. Viename iš šių renginių mano pranešimas buvo įvertintas kaip geriausias iš jaunųjų mokslininkų skaitytų pranešimų.
Siekdama, kad disertacinis darbas būtų metodologiškai stiprus, suradau mišraus tyrimo metodologijos mokymus, kuriuos siūlo JAV mokslininkai, savo srities profesionalai ir šios metodologijos pradininkai. Tarptautiniuose mokymuose Danijoje, Aalborg‘o mieste užsimezgė pažintis su mišraus tyrimo metodologijos mokslininkais Prof. dr. Michael Fetters ir Doc. dr. Timothy C. Guitterman. Pristačius darbą, jie labai susidomėjo disertacijos tema ir įdirbiu, mielai pasiūlė savo konsultacijas.
Šią vasarą Doc. dr. Timothy Guitterman pakvietė mane dalyvauti pasaulinio lygio mokymuose „Writing your Mixed Methods Research for publication“, kurie vyko JAV, Michigan‘o universitete.
Kokios patirties įgavote Amerikoje?
Mokymuose įgijau naujausių žinių apie mišraus tyrimo metodologijos paradigmą, taip pat kaip mišraus metodologijos tyrimo pagrindu parašyti straipsnį ir jį publikuoti. Buvo suteiktos puikios galimybės įsigilinti į savo darbo projektą, pasirinktą mišraus tyrimo dizainą, atlikti detalią savo darbo analizę dirbant individualiai su metodologijos pradininkais bei išklausyti jų patarimus. Paskaitas skaitė mišraus tyrimo metodologijos pradininkas, Linkolno ir Harvardo universitetų profesorius Prof. dr. J. Creswell bei jo mokiniai prof. dr. Michael Fetters ir Doc. dr. T. C. Guitterman.
Šiame renginyje įgijau vertingos naujos patirties, žinių bei įgūdžių. Sutikau daug įdomių žmonių, prasiplėtė pažinčių ratas, aplankiau daug gražių vietų — universitetus, sporto bazes, taip pat didžiausią JAV futbolo stadioną, kuris yra būtent Michigan‘o valstijoje.
Kodėl, Jūsų manymu, studentai turėtų išnaudoti galimybes dalyvauti pasaulinio lygio mokymuose?
Visų pirma, dalyvavimas tokio lygio mokymuose yra neįkainojama patirtis. Tai yra asmenybės augimas, įsitraukimas į tarptautinę mokslinę erdvę, kas mūsų laikmetyje yra itin svarbu. Tai yra įgytos naujausios žinios, įgūdžiai, kitoks požiūris į tai, ką darai. Tai yra atsivėrusios naujos galimybės ir prasiplėtęs pažinčių ratas. Kita vertus, tik domėjimosi ir dalyvavimo nepakanka. Norint būti įdomiu mokslininku, labai svarbu tarptautinei mokslo bendruomenei parodyti išskirtinumą savo tyrimo lauko kontekste. Sėkmė, manau, aplanko tuomet, kai gali pateikti išskirtinai savitą, įdomų, unikalų mokslinės problemos gvildenimą. Manau, kad sėkmė savaime neaplanko, sėkmę reikia užsitarnauti.
Kokie yra Jūsų ateities planai?
Tolimesniuose planuose – doktorantūrą sekančios „post-doc“ studijos, moksliniai tyrimai ir dėstytojavimas viename iš Lietuvos universitetų. Esu laiminga, kad galėsiu toliau darbuotis ir tobulėti mokslo bendruomenėje. Nekantrauju ir degu noru perteikti sukauptą patirtį savo būsimiems studentams. Tikiuosi ir sėkmingo disertacijos gynimo LSU, nes tai yra ta diena, kurios laukiau jau nuo magistrantūros laikų.
Suprantu, kad dalyvavimas įvairiuose moksliniuose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje mane, kaip jauną mokslininkę, sustiprina ir brandina, tačiau visada jaučiau prieraišumą Lietuvos sporto universitetui, mano Alma Mater. Esu dėkinga LSU už mano nueitą mokslinio pažinimo kelią, kuris buvo ilgas, bet labai įdomus, skatinantis mąstyti, kurti ir atrasti. Čia mokslas tapo mano gyvenimo dalimi. Man būtų didelė garbė pasidalinti savo nedidele, dar tik pradedančia įsibėgėti moksline bei užsienyje įgyta patirtimi su LSU bendruomene.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
