Nuo vaikystės futbolą žaidžiantis Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnas Gytis Rusevičius rinkdamasis studijas per daug neabejojo – rinkosi tai, kuo gyveno. Taigi pateikė prašymą į Treniravimo sistemų studijų programą ir gavo kvietimą studijuoti. Dabar „Kauno Žalgirio“ futbolo organizacijoje treneriu dirbantis LSU alumnas įsitikinęs – sprendimas pasirinkti LSU buvo puikus.
„Į LSU įstojau 2017-aisiais. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau šį universitetą, buvo ta, kad pats žaidžiau futbolą ir be proto mylėjau šią sporto šaką.Trenerio specialybė leido į procesus pažvelgti kitu kampu, pamatyti, kaip viskas vyksta iš vidaus. Tai tik dar labiau motyvavo gilintis į futbolo specializaciją ir siekti savo tikslų“, – teigia futbolo treneris G. Rusevičius.
– Kokiais pasiekimais norėtumėte pasidalinti?
– Vienas įsimintiniausių ir svarbiausių pasiekimų, kai dar studijų metais atliekant praktiką FK „Kauno Žalgiris“ pavyko įsitvirtinti Roko Garasto trenerių štabe. Čia buvau atsakingas už vaizdo įrašų iš rungtynių analizę. Mano atliekama analizė prisidėjo prie svarbios pergalės – sezono pabaigoje pirmą kartą klubo istorijoje A lygoje iškovojome bronzos medalius! Šiuo metu ir toliau dirbu „Kauno Žalgirio“ organizacijoje, futbolo akademijoje. Daugiau laiko praleidžiu aikštėje – treniruoju jaunuosius futbolininkus perteikdamas jiems savo žinias.
– Kokios yra Jūsų įgytos UEFA B licencijos privalumai?
– Baigę bakalauro studijas futbolo specializantai turi galimybę kartu įgyti ir tarptautinę UEFA B trenerio licenciją. Didžiausias UEFA B licencijos privalumas – įgyjama teisė dirbti su vaikų ir jaunimo komandomis Europos Sąjungos šalyse. Be to, ši licencija rodo trenerio kompetencijų lygį.
– Ko prireikė, kad pasiektumėte šių tikslų? Ar studijos prisidėjo prie Jūsų pasiekimų?
– Studijos LSU padėjo pagrindus trenerio karjerai. Savo studijas padalyčiau į dvi dalis. Pirmoji – tai paskaitos Lietuvoje: anatomija, biochemija, fiziologija, sportininkų mityba, sporto psichologija. Per jas įgytos žinios itin svarbios kasdieniame trenerio darbe. Be to, tik pačiais geriausiais žodžiais galiu atsiliepti apie dėstytojus – LSU dėsto savo srities profesionalai, teoretikai ir praktikai, kurie visada linkę padėti ar atsakyti į iškilusius klausimus. Jiems esu dėkingas už meistriškumą ir suteiktas žinias.
Antroji studijų dalis – mokslai užsienyje pagal „Erasmus“ mainų programą. Iš viso pagal šią programą buvau išvykęs 3 kartus: studijavau Portugalijoje ir Ispanijoje ir atlikau praktiką Kroatijoje. Vienas iš pagrindinių mainų tikslų buvo praplėsti akiratį ir bendrą supratimą apie futbolą. Visose šiose valstybėse futbolas yra populiariausia sporto šaka. Aistra futbolui – tarsi jų kultūros dalis. Portugalijoje, Vitória Guimarães klube, atlikau pirmą stažuotę savo, kaip trenerio, karjeroje. Susitariau su dėstytojais ir dviem savaitėms savo lėšomis išvažiavau gyventi į Gimarainso (Portugalija) miestą, kad galėčiau kasdien klubo bazėje stebėti treniruotes. Studijuodamas Ispanijoje atlikau praktiką LleidaEsportiu klube. Jame įgijau ir kitokios patirties, nes tai mažo miestelio klubas, tad komanda nuolat turi ieškoti savų būdų išgyventi futbolo pasaulyje. Paskutinė išvyka buvo į saulėtąją Kroatiją, kur atlikau praktiką „Hajduk“ futbolo klube. Ši stažuotė buvo visiškai kitokia nei Portugalijoje ir Ispanijoje. Kroatų kitoks požiūris į futbolą, jie daugiau dėmesio skiria individualiam žaidėjo meistriškumui tobulinti. Beje, labai įstrigo fanų meilė futbolui, ypač Splito mieste, kuriame yra įsikūrusi seniausia Europoje fanų grupuotė Torcida, palaikanti „Hajduk“ klubą.
Taigi visos mano studijų kelionės buvo savaip skirtingos. Sutikau daug naujų draugų, pamačiau skirtingų kultūrų, o išmoktos pamokos išliks visam gyvenimui!
Asmeninio G. Rusevičiaus archyvo nuotraukos
