Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-etis paminėtas Lietuvos sporto universitete
Šalies sporto visuomenė švenčia Lietuvos olimpinio sąjūdžio ištakų 90-ties metų jubiliejų. Šiai garbingai progai paminėti Lietuvos sporto universitete surengta mokslinė konferencija „Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metis“. Tai puiki proga prisiminti nacionalinio olimpinio komiteto ištakas, šio sąjūdžio pradininkus, pirmuosius olimpiečius ir visą šlovingą Lietuvos olimpinę istoriją.
Konferencijos dalyvius atidarymo metu sveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas, Azerbaidžano olimpinės akademijos prezidentas prof. dr. Agadjan Abiyev, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, LSU rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.
Pranešimus skaitė akademikas, prof. habil. dr. Eugenijus Jovaiša (LEU), dr. Daiva Majauskienė (LSU), Lietuvos sporto informacijos centro direktorius Zigmantas Motiekaitis, doc. dr. Artūras Poviliūnas (LEU), prof. habil. dr. Algirdas Raslanas (LEU), prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (LSU), doc. dr. Česlovas Garbaliauskas (LSU), prof. habil. dr. Povilas Karoblis (lietuvos olimpinė akademija).
Konferenciją surengė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos olimpinė akademija ir Lietuvos sporto universitetas.
Primename, kad 1924-aisiais Paryžiuje Lietuva debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse. Gegužės 25 d. Prancūzijos sostinės „Peršingo“ stadione pirmąkart olimpinio turnyro rungtynes žaidė Lietuvos ir Šveicarijos futbolo rinktinės. Mūsiškiai pralaimėjo, bet būtent tądien lietuviai debiutavo žaidynėse, nuo kurių ir skaičiuojama mūsų šalies olimpinė istorija. Šie metai laikomi ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinio pripažinimo data.
Olimpinis sportas — etinė vertybė, varomoji jėga pasauliniame judėjime už solidarumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat jis daro didelę įtaką ugdant asmenybę. Tarptautinės olimpinės akademijos sesijose pabrėžiama, kad sportininkai, treneriai, organizatoriai neturi užmiršti, jog galutinis sporto tikslas — užtikrinti harmoningos, intelektualios asmenybės ugdymą. Sportininkas turi tobulėti remdamasis olimpine etika, kurios tikslas — visapusiškos asmenybės ugdymas, o ne tik meistriškumo gerinimas.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
