Lietuvos kūno kultūros akademijoje vyko diskusija skirta Lietuvos sporto finansavimui aptarti
Lietuvos kūno kultūros akademijoje vyko diskusija skirta Lietuvos sporto finansavimui aptarti. Kodėl kiekvienais metais kyla karštos diskusijos dėl sporto šakų finansavimo, kam skiriama daugiausia dėmesio ir ko gali tikėtis sportininkai artimiausiu metu? Ar valstybė turi sporto vystymo strategiją, kaip išgyventi federacijoms, gaunančioms minimalų finansavimą, ar prarandame gabiausius sportininkus?
Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakymų ieškojo diskusijos dalyviai: Kūno kultūros ir sporto departamento gen.direktorius Klemensas Rimšelis, ministro pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas, ilgametis rankinio treneris, Lietuvos kūno kultūros akademijos profesorius Antanas Skarbalius, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos prezidentas ir Akademijos docentas Ramutis Kairaitis, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė ir Akademijos docentė Ilona Zuozienė, Lietuvos stalo teniso jaunių rinktinės trenerė Inga Navickienė, Lietuvos krepšinio federacijos gen.sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Akademijos dėstytojai ir studentai.
KKSD gen. direktorius Klemensas Rimšelis diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos sporto finansavimo modelį ir šaltinius, taip pat, kam skiriama daugiausia dėmesio. „Pastarąjį dešimtmetį pagerinome Lietuvos sporto infrastruktūrą, šalyje pastatytos modernios bazės. Naujos sporto salės, baseinai pastatyti ar rekonstruoti ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Šiuo metu finansuojame net 67 sporto šakas, tuo negali pasigirti net turtingos valstybės“,- sakė K. Rimšelis.
Pasak Akademijos profesoriaus Antano Skarbaliaus, sporto šakų finansavimas galėtų būti kur kas didesnis, o valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ne tik populiariausioms sporto šakoms. „Pasigendu aiškesnės sporto vystymo vizijos“, – teigė prof. A.Skarbalius.
Akademijos docentė Ilona Zuozienė teigė, kad plaukikams kiekvienais metais skiriama vis daugiau dėmesio. „ Lietuvoje atnaujinami baseinai, mūsų sporto šaka- viena masiškiausių. Nepaisant ekonominio sunkmečio- mums finansavimas didėja“,- sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė.
Pasak Lietuvos krepšinio federacijos gen. sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, sporto federacijos turėtų daugiau dėmesio skirti vadybai, papildomų lėšų paieškai. „Šiemet mes iš valstybės negauname paramos. Gyvename iš pelningai surengto Europos vyrų krepšinio čempionato ir rėmėjų lėšų,“- patirtimi dalinosi M.Balčiūnas.
LKKA tarybos narys ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis atkreipė dėmesį į kai kurių sporto bazių apverktiną būklę ir sporto centro likimą. „ Turime daugiau dėmesio skirti masiniams sportui. Be to, valstybė turėtų suformuoti valstybinį užsakymą, kiek ir kokių sporto, sveikatinimo specialistų turi parengti aukštosios mokyklos“,- teigė V. Snarskis.
Diskusijos pabaigoje ministro pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas pristatė planus
gerinti vaikų užimtumą. „ Reikia daugiau dėmesio skirti masiniams sportui, vaikų užimtumui. Valstybė galėtų suformuoti moksleivių sporto krepšelį. Tai galėtų būti apie 100 litų mėnesiui, o finansuotų 9 mėnesius per metus. Vaikams atsirastų galimybė sportuoti, spręstume jų užimtumo problemas“,- sakė M.Špokas.
Parengė Žilvinas Slauskis,
Akademijos atstovas žiniasklaidai
