Kūno kultūrą bandyta nustumti į paribį

  Mokslininkai nenustoja tvirtinę, kad judėjimas – būtina vaikų ir paauglių augimo ir raidos sąlygų, o fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai kūno kultūrą buvo numatę eliminuoti iš privalomųjų dalykų – palikti kaip laisvai pasirenkamą discipliną. Pedagogai neslepia, kad kūno kultūrą palikus kaip laisvai pasirenkamą discipliną šias pamokas rinktųsi tik nedidelė dalis mokinių, o sveikatos specialistai perspėja, jog dar labiau sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas jų sveikatai būtų žalingas. Vakar "Lietuvos žinioms" pradėjus domėtis šiuo ŠMM valdininkų rengiamu Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projektu, skelbiamu ministerijos svetainėje, jis buvo skubiai pakoreguotas ir kūno kultūros tarp laisvai pasirenkamų dalykų nebeliko. Pernai Lazdijų rajono Veisiejų gimnazija buvo pripažinta viena sportiškiausių šalies mokyklų, tačiau šios gimnazijos direktorė Angelė Mizarienė neabejojo, kad kūno kultūros pamokas, kaip laisvai pasirenkamą dalyką, rinktųsi tikrai ne daugiau kaip pusė mokyklos moksleivių. „Taip atsitiktų net mūsų kaimo mokykloje, kur mokiniai turi ribotas galimybes rinktis įvairias sporto mokyklas. O miestuose kūno kultūros pamokas rinktųsi dar mažiau moksleivių“, – LŽ pabrėžė A. Mizarienė. Anot pašnekovės, bendrojo ugdymo mokyklose kūno kultūra negali būti tik kaip laisvai pasirenkamas dalykas. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos (LKKMA) prezidentės Laimos Trinkūnienės teigimu, kūno kultūros, kaip privalomojo dalyko, atsisakymas ne tik be darbo paliks nemažai pedagogų, bet pirmiausia turės neigiamos įtakos mokinių sveikatai. „Tai būtų milžiniškas žingsnis atgal ir didelis nesusipratimas, – juk švietimo ir mokslo ministras yra išleidęs įsakymą apie mankštos būtinumą pamokose!“ – stebėjosi L. Trinkūnienė. Anot jos, kone visur Europoje privalomais užsiėmimais vaikai pratinami būti fiziškai aktyvūs. Todėl asociacija ministerijos valdininkams jau pateikė neigiamą nuomonę apie jų sumanymą. Juolab, kaip priminė LKKMA prezidentė, jau buvo pradėta diskutuoti apie būtinybę kūno kultūros pamokų skaičių padidinti nuo dviejų iki trijų privalomųjų per savaitę.
  Kompromituoja Lietuvą ŠMM parengtas Pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų aprašo projektas ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas gruodžio pradžioje, tad su juo spėjo susipažinti daugelis šalies švietimo įstaigų. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriaus Edžio Urbanavičiaus pasirašytame rašte ŠMM teigiama, jog toks valdininkų sumanymas prieštarauja Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatoms, taip pat neatitinka Seimo patvirtintos 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos, neatsižvelgta į pernai lapkričio 18 dieną Seimo rezoliucijoje „Dėl sporto politikos“ pateiktus siūlymus iki 2020 metų pasiekti, kad visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos trys sporto ugdymo pamokos per savaitę. E. Urbanavičiaus nuomone, priėmusi ŠMM valdininkų siūlymus, Lietuva taptų vienintele Europos Sąjungos šalimi, kurioje kūno kultūra mokyklose būtų neprivaloma. Taip būtų pakenkta ne tik vaikų sveikatai, bet ir Lietuvos kaip valstybės įvaizdžiui.
 Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė prof. dr. Rasa Jankauskienė, išanalizavusi vakar valdininkų jau pakoreguotą Pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų aprašo projektą, teigė, kad ir pakeistame variante yra taisytinų dalykų. Anot pašnekovės, kūno kultūra, kaip disciplina, atsiranda kaip sveikatos ir socialinio ugdymo dalis tik vidurinio ugdymo programose – vyresnių klasių moksleiviams. Tačiau mokslininkė nenorėjo sutikti su ŠMM valdininkų peršama nuostata, jog pagrindinio ugdymo lavinimo programose kūno kultūra yra priskiriama tik sveikatos ugdymo sričiai. „Blogiausia yra pradinio ugdymo situacija, o nuo jo juk priklausys vaiko požiūris į kūno kultūrą. Čia fizinio ugdymo srities iš viso nelieka, yra tik sveikatos ugdymas. Tačiau sveikatos ugdymas nėra tas pats, kas fizinis vaikų ugdymas“, – aiškino R. Jankauskienė. Ji pažymėjo, kad fizinis, kaip ir meninis, ugdymas turėtų būti išskirta kaip atskira ugdymo sritis, nes mokinių užimtumas, socialinis elgesys ir sveikata jau seniai kelia nerimą visuomenei.
 Taisyti ŠMM parengtą Pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų aprašo projektą siūlo ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela. „Jau dvejus metus su mokytojais, Seimo nariais, Vyriausybe ir ministerijų atstovais diskutuojame, kad būtina gerinti vaikų sporto politiką, tobulinti fizinio lavinimo pamokų turinį, įvesti papildomą pamoką. O ŠMM, kuriai pastaruoju metu ir be to netrūko kritikos dėl neveiksnumo šioje srityje, bando realizuoti protu nesuvokiamą projektą ir elgiasi visiškai priešingai nei turėtų. Esant dabartinei moksleivių sveikatos būklei tai yra gėdinga“, – teigė J. Požela. Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tikino, kad nenori plačiau komentuoti projekto, nes dar nėra išsamiai su juo susipažinęs. 
Prieš keletą metų Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai tik kas antrą 11–15 metų berniuką (45 proc.) ir tik kas penktą (20 proc.) mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės – trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės). Tyrimas parodė, kad kaime gyvenantys paaugliai, palyginti su mieste gyvenančiais savo bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o neturtingesnių šeimų vaikai, palyginti su turtingesnių šeimų vaikais, – daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštintis.
 
                                                                                                                                                                                                                                                       www.lzinios.lt informacija