Vis daugiau pasaulio mokslinių laboratorijų dėmesį kreipia į teigiamą fizinio aktyvumo poveikį raumenų ir smegenų sveikatai. Lietuvos sporto universiteto (LSU), Liuveno (Belgija) ir Tartu (Estija) universitetų jungtinė mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais, siekia nustatyti, kaip fizinis aktyvumas, akcentuojant jėgos treniruotes, veikia ne tik raumenų, bet ir galvos smegenų struktūrą bei funkciją.
Jau nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio prasideda degeneraciniai žmogaus organizmo pokyčiai, mažėja raumenų masė (pirmiausia – pilvo raumenų), mažėja fizinis pajėgumas ir vystosi pažinimo funkcijų (dėmesio, atminties, informacijos apdorojimo greičio ir kt.) sutrikimai. Su senėjimu susiję smegenų pokyčiai laikomi neurologinių pakitimų (pvz., lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo ar senatvinės silpnaprotystės, dar kitaip vadinamos demencija) vystymosi rizikos veiksniais. Lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas atsiranda daug metų iki senatvinės silpnaprotystės, jis padidina demencijos progresavimo riziką nuo penkių iki dešimties kartų. Atsižvelgiant į ribotą asmenų, sergančių neurologinėmis ligomis (pvz., silpnaprotyste), gebėjimą gyventi savarankiškai, reikalinga intensyvi medicininė priežiūra, kuri savo ruožtu sunaudoja daug valstybės išteklių.
Kol kas farmakologinių priemonių nepakanka minėtam su amžiumi susijusiam fizinio pajėgumo mažėjimui ir pažinimo funkcijų sutrikimui gydyti. Todėl mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria tyrimams, analizuojantiems teigiamą fizinio aktyvumo poveikį raumenų ir smegenų sveikatai.
Raumenų masės ir jėgos sumažėjimas yra siejamas su pažintinių funkcijų sumažėjimu. Tokia griaučių raumenų ir galvos smegenų sąveika rodo, kad fizinis krūvis (tai yra struktūrizuota, suplanuota, dozuojama ir sisteminga fizinio aktyvumo forma, kurios pagrindinis tikslas yra padidinti fizinį pajėgumą ir (arba) sveikatą; pvz., jėgos treniruotės) gali būti labai naudinga strategija, pagerinanti ne tik fizinį pajėgumą, bet ir pažintines funkcijas.
„Jau yra įrodymų, kad aerobinis krūvis gali teigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą bei pažintines funkcijas. Tačiau tik jėgos treniruotės gali apsaugoti nuo mažėjančios raumenų masės ir jėgos, o tai gerokai pablogina kasdienio gyvenimo veiklą (pvz., vaikščiojimą, lipimą laiptais ir pan.). Todėl šiuo tyrimu siekiame nustatyti, kaip raumenų jėgos treniravimas veikia kasdienę veiklą, pvz., ėjimo greitį, pusiausvyrą, smulkiąją motoriką bei pažintinę funkciją“, – teigė šio projekto tyrėja, LSU mokslininkė dr. Vida Česnaitienė.
Vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo tyrimams trūksta holistinio požiūrio. Pavyzdžiui, dauguma tyrimų vertina fizinio krūvio poveikį atskiroms smegenų ar nervų-raumenų sistemoms. Atskirai tiriamos biocheminės ir funkcinėms savybės, nors tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia daugiau nei vieną sistemą. Todėl dar vis mažai žinoma, kaip smegenys reaguoja į fizinį krūvį ir kokiais mechanizmais grindžiamas teigiamas fizinio krūvio poveikis neuroplastiškumui, neurogenezei ir pažinimo funkcijoms.
„Fiziniai pratimai vyresnio amžiaus žmonėms gali sumažinti neigiamą senėjimo poveikį pažintinėms funkcijoms ir sumažinti demencijos atsiradimo riziką. Manoma, kad sąveika tarp raumenų ir galvos smegenų veiklos iš dalies yra susijusi su endokrininiais pokyčiais. Pavyzdžiui, yra duomenų, rodančių, kad pažintinių funkcijų pablogėjimas gali būti susijęs su smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) ir į insuliną panašaus augimo veiksnio (IGF-1) mažėjimu. Priešingai, padidėjusi serumo BDNF ir IFG-1 koncentracija ir padidėjusi priešuždegiminių procesų raiška siejama su fizinių pratimų sukeliamais hipokampo neurogenezės pokyčiais, kurie iš dalies gali paaiškinti teigiamą fizinių pratimų poveikį pažintinėms funkcijoms“, – sakė šio projekto vadovas, LSU mokslininkas dr. Nerijus Masiulis.
Gauti tyrimo rezultatai leis ištirti fizinio krūvio poveikį raumenų metabolitams bei galvos smegenų biožymenims, kurie daro didelę įtaką raumenų ir smegenų darbui bei raumenų ir smegenų sąveikai. Tai būtina kuriant priemones kognityvinei funkcijai gerinti, demencijos rizikai vyresniame amžiuje mažinti bei sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei padidinti.
Finansavimą šiam projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-SEN-20-5.
