In memoriam ilgamečiam prorektoriui docentui Leonui Aleksandravičiui

Baigiantis vasariui amžinybėn iškeliavo ilgametis Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorius docentas Leonas Aleksandravičius.

L. Aleksandravičius gimė 1927 m. Kauno r. 1945 m. įstojo Į tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar – LSU), kurį baigė 1949 m. Iškart po studijų pradėjo dirbti Slidinėjimo katedros dėstytoju – dėstė slidinėjimo ir irklavimo teorinius pagrindus bei praktines pratybas.

1952–1956 m. vadovavo Slidinėjimo katedrai. Šiai katedrai priskyrus naujas dviračių, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo specializacijas, ji pervadinta į Slidinėjimo, irklavimo, turizmo ir dviračių sporto katedrą. L. Aleksandravičius jos vedėju buvo net 10 metų (1964–1974). Vadovaujant katedrai išryškėjo jo erudicija, pedagoginis taktas su studentais ir kolegomis, komunikabilumas. Tuo metu daugelis studentų pasiekė svarių rezultatų sporte. L. Aleksandravičius buvo irkluotojos, tris kartus Europos čempionės R. Tamašauskaitės pirmasis treneris.

1975 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio, o 1985 m. – Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas. 1986 m. L. Aleksandravičius apgynė disertaciją ir įgijo edukologijos mokslų daktaro laipsnį.

Dvylika metų, 1978–1990 m., L. Aleksandravičius dirbo akademinių reikalų prorektoriumi. Tuo metu vadovaujant rektoriui prof. S. Stonkui buvo tobulinamas studijų procesas, įvesta nemažai naujų disciplinų, specialybių ir specializacijų. Buvo plečiama mokomoji bazė. 1985 m. pastatytas naujas irklavimo, slidinėjimo ir turizmo mokomasis sporto kompleksas su nedidele žaidimų sale, sauna, baidarių ir kanojų bei akademinio irklavimo baseinais, sporto šakų metodiniais kabinetais, mokslinio tiriamojo darbo laboratorija. L. Aleksandravičius kartu su kolegomis dėstytojais A. Barysu, L. Makausku ir kitais aktyviai prisidėjo įgyvendinant šį projektą.

1991 m. L. Aleksandravičiui suteiktas docento pedagoginis vardas.

Docentas parengė ir išleido per 40 mokslinių-metodinių darbų, svarbesni iš jų – ,,Akademinio irklavimo treniruočių metodika“ (1981) ir ,,Varžybinio nuotolio įveikimo taktika akademiniame irklavime“ (1985).

Per ilgus pedagoginės veiklos metus doc. L. Aleksandravičius parengė didelį būrį trenerių. Buvo inteligentiškas, jautrus, tolerantiškas, reiklus sau ir kitiems. Toks jis ir išliks visų jo bendražygių, kolegų ir studentų širdyse.

Lietuvos sporto universiteto bendruomenė nuoširdžiai užjaučia doc. L. Aleksandravičiaus artimuosius, draugus ir auklėtinius.