Golfo plėtrai Lietuvoje trūksta visuomeninių aikštynų

  Šiemet Lietuvos golfui sukanka penkiolika metų. Šios sporto šakos mūsų šalyje pradininko Vytauto Motiejūno iniciatyva 2000-aisiais šalia Kauno, Didžiosiose Lapėse, buvo įrengtas pirmasis 9 laukų golfo aikštynas. Per penkioIika metų golfas Lietuvoje populiarėjo, ir dabar šio žaidimo mėgėjams bei profesionalams atviri penki Europos standartus atitinkantys privatūs aikštynai.

  Vis dėlto golfo treneriams ir šios sporto šakos entuziastams rūpi tolesnė jos plėtra bei perspektyvos Lietuvoje. Apie tai LSU tarybos nario, ilgamečio golfo žaidėjo  Vyto Snarskio iniciatyva, Universitete diskutavo Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovydaitis, LR Seimo vicepirmininkas, golfo žaidėjas Vydas Gedvilas, golfo pradininkas ir klubo „Elnias“ prezidentas Vytautas Motiejūnas, verslininkais, ilgametis golfo žaidėjas Ričardas Mačiulaitis, Sostinių golfo klubo generalinio direktoriaus pavaduotojas, golfo treneris Tomas Pranevičius, Profesionalių golfininkų asociacijos LTU prezidentas, golfo treneris Egidijus Baleišis, Lietuvos sporto universiteto mokslininkas, golfo treneris Gediminas Mamkus ir kiti golfo žaidėjai bei treneriai.

  Diskusijos pradžioje Lietuvos golfo patriarchui Vytautui Motiejūnui buvo įteiktas Lietuvos sporto universiteto Aukso garbės ženklas. „Pirmieji žingsniai buvo labai įdomūs. Susibūrusi kelių žmonių golfo entuziastų grupelė kartu ieškojo literatūros apie šį žaidimą, vyko į užsienį susipažinti, kur ir kaip jis žaidžiamas. Lietuvos sporto universitete buvo įsteigta golfo specializacija, ilgainiui parengta apie 20 golfo trenerių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje golfas gyvuoja. Dabar mano viltis – jaunimas. Jų idėjas populiarinant golfą, kol pajėgsiu – palaikysiu“, – kalbėjo V. Motiejūnas.

  „Vyrauja stereotipas, kad golfas – brangus turtingų žmonių žaidimas. Šį mitą stengiamės griauti. Brangiausias golfe yra laikas. Tris dienas per savaitę po 6–8 valandas gali skirti ne kiekvienas dirbantis žmogus, o pradedantiesiems svarbiausia – reikia daug noro. Golfo aikštynuose būna atvirų durų dienos, kai galima nemokamai pasitreniruoti, išbandyti golfą“, – teigė Lietuvos golfo federacijos prezidentas R. Dovydaitis.

  LSU tarybos narys, verslininkas V. Snarskis, jau daug metų žaidžiantis golfą, akcentavo, kad tai ne tik įdomus žaidimas, bet ir puiki sveikatinimo priemonė. Žaidžiant golfą daug laiko praleidžiama gryname ore, pasimiršta fiziniai negalavimai, mažėja psichologinė įtampa. „Nuolat kalbama, kad reikia skatinti vaikus ir suaugusius žmones būti fiziškai aktyvius, taigi golfas gali būti viena iš daugelio sveikatinimo programų. Deja, neturėdami valstybės paramos, visuomeninės paskirties aikštynų, šių idėjų negalime plėtoti. Man, kauniečiui, labai norėtųsi, kad Kaune arba netoli jo toks aikštynas būtų“, – įsitikinęs V. Snarskis.

  Šiai nuomonei pritarė ir golfo treneris Egidijus Baleišis: „Kol visi golfo aikštynai privačiose rankose, negalima tikėtis intensyvesnės šio žaidimo plėtros. Labai reikėtų, kad pagaliau būtų įrengtas valstybinis ar pusiau valstybinis golfo aikštynas. Tai būtų pirmas žingsnis su šiuo žaidimu supažindinti daugiau įvairaus amžiaus žmonių, ugdyti golfui talentingus vaikus“.

  Seimo vicepirmininkas, vienas iš golfo specializacijos LSU steigėjų V. Gedvilas teigė, kad kiekviename golfo klube turėtų būti valstybinis golfo trenerio etatas. „Deja, kol kas Lietuvoje dar nepripažįstama, kad golfas – olimpinė sporto šaka. Lig šiol jis laikomas azartiniu žaidimu. Tikiuosi, šį pavasarį Seime pavyks patvirtinti projektą, pagal kurį golfas būtų išbrauktas iš šio sąrašo. Tuomet būtų galima sulaukti ir valstybės finansinės paramos“.

  Verslininko, ilgamečio golfo žaidėjo Ričardo Mačiulaičio nuomone, lig šiol Lietuvoje nėra kryptingos golfo, kaip sporto šakos, politikos. Lietuvos golfo federacija, pagrindinė šio sporto ambasadorė, daugiau rūpinasi varžybomis, čempionatais ir kitais renginiais. „Reikėtų išskirti tris golfo, kaip sporto industrijos, plėtros kryptis – verslas, sportas, sveikatinimas. Jeigu Lietuvoje būtų įkurta ne privati, o valstybės pripažinta golfo sporto mokykla, jos veiklą tikrai paremtų ir golfo plėtrą remiantys fondai, kasmet skiriantys lėšų vaikų treniruotėms, stovykloms“, – tvirtino R. Mačiulaitis.

  Daugelio diskusijos dalyvių manymu, Lietuvos sporto universitetas galėtų būti tokios mokyklos steigėju. Anot LSU kanclerio Mindaugo Balčiūno, ši idėja brandinama.

  Diskusijos dalyviai sutarė, kad golfo entuziastams ir treneriams reikėtų dažniau susitikti ir aptarti rūpimas problemas, imtis iniciatyvos populiarinant šį žaidimą Lietuvoje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija