„Jeigu vaikystėje, paauglystėje, taip pat brandžiame amžiuje žmonės yra pakankamai fiziškai aktyvūs, tai vyresniame amžiuje jie taip pat bus fiziškai pajėgesni už kitus savo bendraamžius, kurie buvo fiziškai neaktyvūs praeityje“, – Lietuvos sporto universiteto (LSU) tinklalaidėje „Sporto kodas“ kalbėjo docentė Vida Česnaitienė.
Nors atsukti laiko atgal ir pradėti propaguoti fizinį aktyvumą anksčiau nebepavyks, LSU mokslininkė teigė, kad pradėti sportuoti galima bet kada.
„Visos fizinio aktyvumo formos yra tinkamos, – tvirtino tinklalaidės pašnekovė. – Tai labai priklauso nuo to, ką žmogus pats norėtų daryti, kokie žmogaus pomėgiai, taip pat turimas laikas ar jo įsipareigojimai. Tikrai nesiūlysime plaukti baseine, jeigu žmogus nemoka plaukti. Visos jo per gyvenimą įgytos kompetencijos fizinio aktyvumo srityje leidžia suformuoti jam fiziškai aktyvių veiklų planą.“
Anot V. Česnaitienės, sporto teikiama nauda yra nenuginčijama, tačiau būtų netikslu sakyti, kad būdami fiziškai aktyvūs mes ateityje nesusidursime su jokiomis sveikatos problemomis, mat tam tikrų ligų pasireiškimą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, genetika, mityba ar stresas.
„Tai tikrai puikus vaistas nuo antsvorio, nutukimo, taip pat įvairių metabolinių procesų sutrikimų – tai padeda suaktyvinti metabolinius procesus mūsų organizme. Be to, fizinį aktyvumą įvardyčiau kaip priemonę, kuri pagreitina įvairiausių medikamentų veikimą arba tiesiog sumažina medikamentų poreikį.
Puikus pavyzdys – sergantiems tiek pirmo, tiek antro tipo cukriniu diabetu ir užsiimantiems fizine veikla reikalingas mažesnis insulino kiekis. Yra atlikta daugybė epidemiologinių tyrimų, kuriuose yra akivaizdžiai įrodyta fizinio aktyvumo nauda kovojant su lėtinėmis neinfekcinėmis ligos, siekiant išvengti jų ar atitolinti“, – dėstė V. Česnaitienė.
Visgi saugus fizinis aktyvumas – taip pat svarbi detalė sveikatos dėlionėje. LSU docentė prieš pradedant sportuoti ragina pasitarti su gydytoju arba treneriu, kurie pratimai sportuojančiam yra tinkami, o kurie – ne.
„Visada patarčiau pirmiausiai pradėti treniruotis su trenerio priežiūra, pasikonsultuoti. Ypač vyresniame amžiuje labai patartina įsivertinti savo sveikatą, atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, nes mes galime nežinoti, kad mes jau turime kažkokią prediabetinę būklę ar tam tikrų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Taigi rizikos įsivertinimas, gydytojo pagalba ir, žinoma, specialisto konsultacija yra būtini“, – priminė ekspertė.
Visą šią ir kitas LSU tinklalaides „Sporto kodas“ klausykite LRT radiotekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/sporto-kodas
