Aleksas Stanislovaitis: atsakomybės nevengiame

Vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių Aleksas Stanislovaitis neabejoja, kad Londono vasaros olimpinėse žaidynėse siekti aukštų rezultatų mūsų atletams padės jų motyvacija, atsakomybė ir treniruočių procese įdiegtos sporto mokslo naujovės.

Aukšti atrankos barjerai

Geri Lietuvos lengvaatlečių rezultatai pasaulio uždarų patalpų čempionate Turkijoje kursto optimizmą, kad ir iš Londono olimpiados jie negrįš tuščiomis.

Tam yra prielaidų: vien Kauno lengvaatlečiai jau įvykdė septynis olimpinius atrankos A ir B lygio normatyvus. Jų gretas dar gali papildyti 2–3 sportininkai. Prieš ketverius metus, likus mažiau nei pusmečiui iki Pekino olimpiados, kelialapį į žaidynes turėjo vos vienas kaunietis.

Iš viso A lygio normatyvus jau yra įvykdę 11 mūsų šalies atletų, B lygio – 8.

Pasak A.Stanislovaičio, vien patekti į olimpines žaidynes yra didelis sportininko laimėjimas. Visose lengvosios atletikos rungtyse konkurencija per atrankos varžybas – milžiniška.

Pavyzdžiui, vyrų šuolių į tolį sektoriuje reikia nušokti ne mažiau kaip 8 m 5 cm, kad paklustų B olimpinis atrankos normatyvas. A normatyvas didesnis net 15 cm. Jeigu sportininkas svajoja apie aukštą vietą arba medalį, jis privalo nušokti dar toliau.

Viltingi startai

Nors mūsų sportininkai negali pasidžiaugti puikiomis treniruočių sąlygomis Lietuvoje, jie jaučia labai didelę atsakomybę, motyvaciją ir bet kada gali atlikti sporto žygdarbius. Tokius kaip pasaulio čempionate Turkijoje, kokių dar nebuvo per visą šalies lengvosios atletikos istoriją.

Dar ilgai džiaugsimės Austros Skujytės iškovotu bronzos medaliu penkiakovės varžybose, nors jos konkurentės buvo dvi pasaulio, viena olimpinė čempionės ir būrys kitų daugiakovės žvaigždžių.

Fantastiškas barjerininkės Sonatos Tamošaitytės pasirodymas – ketvirtoji vieta finale.

Sėkmingas sprinterio Ryčio Sakalausko startas – jį nuo finalo skyrė vos 0,01 sek. Sprinterė Lina Grinčikaitė pagerino asmeninį rekordą, o šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė – pakartojo.

Repeticija – Helsinkyje

„Šiam šauniam mūsų penketui pasaulio čempionatas Turkijoje nebuvo pats svarbiausias sezono startas. Jis – kaip kontrolinės varžybos prieš olimpines žaidynes, apie kurias visą laiką galvojame. Manau, kad ir Londone garbingai atstovausime Lietuvai ir kovosime dėl aukštų vietų, bet iš anksto nenorime nieko žadėti. Pirmiausia, nereikia užkrauti sportininkams papildomos atsakomybės naštos, kurią jie ir taip jaučia. Be to, sportas – neprognozuojamas, visko pasitaiko per kiekvienas varžybas“, – teigė A.Stanislovaitis.

Prieš olimpines žaidynes dauguma sportininkų išmėgins jėgas ir Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyks birželio pabaigoje – liepos pradžioje Helsinkyje. Kiek lietuvių vyks į Suomijos sostinę, kol kas dar nepatvirtinta. Manoma, kad A.Skujytė septynkovės varžybas iškeis greičiausiai tik į rutulio stūmimo, gal dar šuolio į aukštį sektorius.

Praėjęs sezonas Atėnų olimpinei septynkovės vicečempionei buvo labai intensyvus, todėl šį ji galės šiek tiek atsikvėpti nuo didelių daugiakovės varžybų ir treniruočių krūvių. Generalinė septynkovės repeticija prieš Londono olimpiadą A.Skujytei vyks Austrijoje, kur tarptautinėse varžybose Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) treniravimo sistemų magistratūros absolventės varžovėmis bus visos pajėgiausios planetos daugiakovininkės.

Svarus mokslininkų indėlis

LKKA treniravimo mokslo katedros vedėjas prof. A.Stanislovaitis pabrėžė, kad mūsų lengvaatlečių laimėjimai neatsiejami nuo produktyviai dirbančių sporto mokslininkų paramos.

Didelio meistriškumo sportininkų pergales lemia naujausios treniruočių technologijos, kaip sporto mokslas įdiegiamas į treniruočių proceso valdymą ir individualizavimą. Pagrindinė sportininkų sėkmės formulė – jų treniruočių krūvio ir poilsio derinimas bei racionali mityba.

„LKKA rektorius profesorius habilituotas daktaras Albertas Skurvydas ir kiti mokslininkai labai toli pažengė į priekį žmonių adaptacijos fiziniams krūviams, įvairių fizinių gebėjimų, technologijų ir kitose sporto mokslo srityse, todėl lengvaatlečių rezultatai gerėja“, – tvirtino biomedicinos mokslų daktaras A.Stanislovaitis, daug laiko skiriantis sporto tyrimams.

Lengvosios atletikos specialistas didžiuojasi, kad jis ir kiti LKKA mokslininkai savo žinias ir patirtį tiesiogiai perduoda studentams, kurie po studijų dirba treneriais ir sėkmingai pritaiko sporto mokslo naujoves praktikoje. Per pastaruosius penkerius metus jaunieji specialistai jau išugdė daugiau nei dešimt įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų.

Parengta pagal Alvydo Staniulio ir „Kauno dienos“ informaciją