Akademijos vadovai dalyvavo renginyje skirtame paminėti Lietuvos universiteto įkūrimo 90 metų sukaktį. Vasario 15-ąją dieną šventė prasidėjo spaudos konferencija, o baigėsi Kauno universitetų Senatų iškilmingu posėdžiu.
Akademijos vadovai dalyvavo renginyje skirtame paminėti Lietuvos universiteto įkūrimo 90 metų sukaktį. Vasario 15-ąją dieną šventė prasidėjo spaudos konferencija, o baigėsi Kauno universitetų Senatų iškilmingu posėdžiu.
Istorinėje prezidentūroje surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo penkių aukštųjų mokyklų vadovai: LKKA Senato pirmininkas prof. Aleksas Stanislovaitis, VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, LSMU kancleris prof. Vilius Grabauskas, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas bei Kauno aukštųjų mokyklų studentų atstovas Paulius Baltokas.
Konferencijoje kalbėta apie glaudesnį Kauno aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, ateities projektus miestui, Kauno studentų namų idėją. „ Mūsų Akademija- unikali aukštoji mokykla, tokių pasaulyje apie 200. Be mūsų neįsivaizduojamas Lietuvos sporto mokslas ir sportininkų pasiekimai. Manau, kad visos aukštosios mokyklos Kaune turi savo nišą, o bendradarbiausime vis glaudžiau “,- sakė prof. Aleksas Stanislovaitis.
Kauno aukštosios mokyklų vadovai teigė, kad šiandien universitetas, kaip ir švietimo, mokslo ir kultūros institucijos, išgyvena lūžio ir keitimųsi periodą. Tenka pergalvoti, kas esame ir kaip veikiame globalizacijos sąlygomis: stipriai išsivysčiusios technologijos ir laisvėjantis judėjimas tarp valstybių suteikia galimybę bendrauti su visais ir pasauliu.
Visuomenė iš universiteto tikisi ne tik išsilavinusių, lanksčių, pasirengusių veikti įvairiose situacijose aukštos kompetencijos specialistų, bet ir naujovių proveržio, unikalių ir greitų sprendimų aktualioms problemoms spręsti, ekonomikai spartinti ir socialiniam sambūviui gerinti.
Atsižvelgdami į tai universitetai plečia tarptautinių partnerių tinklą, jungiasi į pasaulio universitetus vienijančius tinklus, diegia daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo idėjas, siūlo tarpdalykines programas.
Tačiau pastaroji tarpdiscipliniškumo nuostata nėra vertinama vienareikšmiškai: nepaisant didėjančios individualizacijos, nemažiau svarbus ir darbas drauge. Priimdami šiuos iššūkius universitetai Kaune siekia ir didesnio vaidmens šalies visuomeniniame gyvenime. Vystydami dialogą su miestu, Lietuva ir pasauliu jie kartu kurs tarptautiniu mastu matomą ir konkurencingą miesto kultūrą.
Šiuo metu Kaune studijuoja apie 70 tūkst. jaunuolių. Tik šiame mieste yra rengiami farmacininkai, veterinarijos mokslų, atominės energetikos specialistai, kineziterapeutai ir sporto treneriai.
Atsižvelgdama į būsimus iššūkius ir bendradarbiavimą su miesto bendruomene Akademija siūlo Sveiko miesto idėją. „Mūsų aukštosios mokyklos siekiamybė – sukurti miesto fizinį aktyvumą ir aktyvų poilsį bei rekreaciją skatinančią strategiją, o kartu su patyrusiais Akademijos ir savivaldos specialistais ją įgyvendinti.
Mes esame atviras Europos universitetas, nuolat kuriantis ir teikiantis naujausiais moksliniais tyrimais bei technologijomis grįstas visų pakopų studijų, tęstinio mokymo, šalies darnios plėtros programas sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos, sveikatinimo ir rekreacijos srityse. Mūsų vertybės svarbios miesto bendruomenei – tai visapusiškas naujų idėjų, iniciatyvų, inovacijų, profesionalumo ir lyderiavimo skatinimas, pagarba sveikam gyvenimui ir olimpinėms idėjoms, jų ugdymas bei demonstravimas,“ – teigia Akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas.
Lietuvos universiteto sukaktį minėjusias Kauno aukštąsias mokyklas subūrė ir Kauno valstybinėje filharmonijoje surengtas iškilmingas Senatų posėdis. Renginyje dalyvavo ne tik Kauno universitetų vadovybė, bet ir aukšti valstybės pareigūnai – Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo nariai. Iškilmingo posėdžio metu Akademijos rektoriui prof. Albertui Skurvydui bei kitų universitetų vadovams Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įteikė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotą medalį. (Burmistro Jono Vileišio medalis teikiamas asmenis už nuopelnus Kauno miesto savivaldos įtvirtinime, už pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą bei miesto įvaizdžio stiprinimą).
Apie Lietuvos universitetą:
Lietuvos universitetas Kaune Aukštųjų kursų pagrindu buvo įsteigtas 1922 m. vasario 16 d. Tarpukariu jis tapo vieta, kur buvo kuriami ateities projektai ir ruošiamas visuomenės elitas, brendo žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai, dėstė žinomi Lietuvos ir Europos intelektualai, filosofai, aukščiausi šalies pareigūnai, valstybės veikėjai.
Tai buvo liberalus ir modernus universitetas, unikalus savo laisva dvasia, puoselėjantis šalies kultūrą, istorinę atmintį ir kritinę mintį. Čia pradėjo formuotis pirmieji mokslo centrai ir akademinės tradicijos, o atskiri Universiteto padaliniai vėliau tapo pagrindu dabartinėms aukštosioms mokykloms – Aleksandro Stulginskio universitetui, atkurtam Vilniaus universitetui, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams.
Lietuvos universiteto absolventai dėstė 1934-aisiais metais įkurtuose Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, kurie tapo Akademijos ištakomis.
