Akademijos docentė dalyvavo ekspedicijoje

Birželio mėnesį pietine Vilkaviškio rajono dalimi įvairiais aspektais domėjosi lokalinių tyrimų ekspedicijos nariai. Ekspedicija vyko Gražiškiuose, Bartninkuose ir Lankeliškiuose. Tarp ekspedicijos dalyvių buvo ir LKKA docentė Biruta Švagždienė. Pasak jos, šios ekspedicijos tikslas – surinkti naujos autentiškos informacijos, patikslinti jau turimą medžiagą būsimoms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „Gražiškiai“, „Bartninkai. Lankeliškiai“.

Ekspedicijas surengė monografijas leisianti „Versmės“ leidykla.

Tyrė profesionalai

Rajono pietinėje dalyje istoriškai vertingą informaciją rinko patyrę specialistai: socialinių mokslų daktarė Biruta Švagždienė, gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė, humanitarinių mokslų daktaras architektas Martynas Purvinas, architektė Marija Purvinienė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Rupeikienė, chemijos mokslų daktaras Arūnas Girlevičius, fotografas Klaudijus Driskius, dailininkė Regina Gaušienė, lietuvių filologijos ir etnografijos specialistė Asta Bartkevičiūtė.  

Ekspedicijai vadovavo būsimos „Gražiškių“ monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas architektas Antanas Rupeika.

Domino įvairūs aspektai

Garbingo amžiaus Gražiškių, Bartninkų ir Lankeliškių senbuviai birželio viduryje bene kasdien sulaukdavo svečių. Kiekvienas iš dešimties ekspedicijoje dalyvavusių mokslininkų ir kraštotyrininkų nuodugniai tyrė vietoves įvairiais aspektais.

Geografai tyrinėjo apylinkes, etnologai domėjosi papročiais, švenčių tradicijomis ir kulinariniu paveldu, architektai, dailininkė ieškojo įdomesnių sodybų, jas piešė bei nubraižė planus, chemikas rinko žinias apie audimą ir audinių, siūlų dažymą, kalvystę, sociologei rūpėjo švietimo veikla. Suvalkijos krašto unikalumą nuotraukose įamžino fotografas.

Senieji Gražiškių seniūnijos gyventojai tapo bendrais ekspedicijos dalyvių pažįstamais. Tyrinėtojai dažniausiai minėjo 1919 metais Gražiškių miestelyje gimusią Teresę Kasperaitienę. Dr. B. Švagždienė, kartu su Gražiškių senbuve peržiūrėjusi gausybę senų fotografijų, žavėjosi senolės siekiu kruopščiai prisiminti jose įamžintus žmones, jų gyvenimų istorijas.

B. Švagždienei, užfiksavusiai suvalkiečių šeimininkių pastangas visuomet turėti kuo pavaišinti svečią, įsiminė žodžiai, jog šeimynykščiai labai pasiilgdavę šviežių pomidorų ir varškės sūrio, mat sūriai buvo džiovinami, o pomidorai kišami į šieną ir patiekiami tik svečiams atvykus.

Fotografas Klaudijus Driskius tirti Gražiškių buvo atvykęs jau antrą kartą. 1990 metais surinktą medžiagą apie kalvystę, audinių dažymą, uogavimą, grybavimą kraštotyrininkas jau apdorojęs. Šią vasarą Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys istorinę medžiagą įamžino nuotraukose.

Skardupių kaime autentišką sodybą piešinyje užfiksavusi dailininkė Regina Gaušienė žavėjosi suvalkiečių įžvalgumu planuojant statinių išdėstymą. R. Gaušienės manymu, būtų labai prasminga įamžinti ne tik sodybos vaizdą, nubraižytą planą, bet ir joje nugyventų gyvenimų istorijas.

Po senąsias kapinaites pasižvalgiusi architektė M. Purvinienė sakė Gražiškių apylinkėse mačiusi daug Rytprūsių įtakos ženklų.

Ekspedicinio darbo naujokė A. Bartkevičiūtė pasakojo iš vienos moters išgirdusi nusistovėjusį stereotipą, esą seniau žmonės dirbdami daug dainuodavę ir sekdavę įvairias istorijas, paneigiantį liudijimą. Garbaus amžiaus gražiškietė prisiminė, kad triūsdami žmonės nei daug dainuodavę, nei pasakodavę, nes tai trukdė darbui.

Tyrinėtojai sakė pajutę, kad senieji gyventojai brangino jiems suteiktą galimybę prisidėti prie kaimų istorijos įamžinimo.

Be paramos neišleis

Leidėjai pirmiausia sieks išleisti 2011 metais pradėtą rengti monografiją apie buvusį Gražiškių valsčių. Ekspedicijos dalyviai planuoja iki 2013 metų pabaigos surinkti istorinę medžiagą ir parašyti straipsnius. Laikantis vienodos leidinių struktūros knygoje bus aprašyta vietovės gamta, istorija (architektūra, emigracija, naujakuriai), etninė kultūra, kalba, tautosaka, įžymūs žmonės.

Sukaupus leidybai reikalingų lėšų istoriografinės literatūros fondas pasipildys 1200 puslapių monografija „Gražiškiai“. Ją leisianti „Versmės“ leidykla – pelno nesiekianti viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjo statusą. Leidėjai jau yra patyrę, kad be visuomenės supratimo ir pagalbos knygos išleisti neįstengs.

Knygos leidybai galima skirti ir 2 proc. pajamų mokesčio paramą. Visi kuo nors prisidėjusieji ir aukotojai bus įrašyti knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno indėlį. Apie suteiktą didesnę paramą bus informuojama visuomenė.

„Lietuvos valsčių“ serija – unikalus, niekur kitur analogų neturintis daugiatomis istorijos leidinys. Šiuo metu išleistos 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ tikisi išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų.

Parengta pagal Vilkaviškio krašto laikraščio "Santaka" korespondentės Renatos VITKAUSKIENĖS informaciją