Šiųmetė vasara džiugina puikiais šalies sportininkų pasirodymais, o vienos geriausių žinių – moterų krepšiniui Europos čempionatuose. Neseniai pasibaigusiame Europos jaunių (U18) merginų čempionate Lietuvos rinktinė tapo B diviziono čempione ir pateko į pagrindinį – A divizioną, o dvidešimtmetės krepšininkės (U20) žemyno pirmenybėse užėmė trečiąją vietą, kuri taip pat užtikrino kelialapį į A divizioną. Jame Lietuvos krepšininkės varžysis su stipriausiomis šios amžiaus grupės komandomis. Mūsų šalies krepšininkėms pergales pasiekti padėjo ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) specialistai.
Lietuvos U20 rinktinės vyriausiojo trenerio Egidijaus Ženevičiaus asistentė buvo LSU mokslininkė, krepšinio trenerė Rasa Kreivytė, o abi rinktines – U18 ir U20 – tyrė bei rekomendacijas kartu su kolegomis teikė doktorantė Inga Lukonaitienė. Tyrimo metu mokslininkų grupę sudarė prof. dr. Sigitas Kamandulis, dr. Daniele Conte, doc. dr. Jūratė Stanislovaitienė, dr. Henrikas Paulauskas, doc. dr. Rasa Kreivytė, doktorantai Vytautas Pliauga ir Inga Lukonaitienė.
„Prieš čempionatus LSU mokslininkų grupė įvairiais matavimais tyrė organizmo atsaką krūviui, atliko testavimus prieš pasirengimo ciklą ir po jo. Visą informaciją teikėme treneriams, kurie galėjo koreguoti, tobulinti treniruočių planus“, – pasakoja I. Lukonaitienė.
Prieš pasirengimo ciklą ir po jo mokslininkai atliko atletinio parengtumo testavimą ir nustatė sportininkių greitumo, galingumo, vikrumo, ištvermės ir antropometrinius duomenis bei jų pokyčius po pasirengimo. Per pasirengimo ciklą LSU mokslininkų grupė tyrė žaidėjų krūvius ir organizmo atsaką į juos.
U20 rinktinės vyriausiasis treneris E. Ženevičius sako, kad sporto mokslininkų dalyvavimas treniruočių procese padėjo geriau pasirengti svarbioms kovoms, o jam asmeniškai tai buvo įdomi patirtis. „Nuolat gaudavome naujausios informacijos apie krepšininkių fizinį parengtumą ir pagal tai planuodavome krūvį. Galėdavome spręsti ne tik iš nuojautos ir sukauptos patirties, bet ir turėdami išsamią analizę. Neabejoju, kad tai lėmė mūsų gerą pasirodymą. Būtų puiku, jei ateityje mokslininkai krepšininkes stebėtų visą sezoną“, – teigia E. Ženevičius.
Jam pritaria ir kitas šalies krepšinio specialistas U18 rinktinės vyriausiasis treneris Dalius Ubartas. „Mokslininkų rekomendacijas atidžiai studijavome, jas pritaikėme. Matėme, kurioms žaidėjoms reikia mažinti fizinį krūvį, o kurios dar gali pasirodyti geriau. Tai atsispindėjo ir čempionate. Dėl gero fizinio parengtumo, tinkamo situacijos įvertinimo puikiai sužaisdavome trečią ir ketvirtą kėlinius, kai varžovės būdavo labiausiai pavargusios, neatlaikydavo mūsų pasiūlyto greičio, o tuomet susitikime įvykdavo lūžis. Mokslininkų dalyvavimas treniruočių procese labai svarbus ir psichologiniu aspektu. Merginos labiau pasitikėjo savimi ir mūsų sprendimais“, – apibendrina D. Ubartas.
U20 merginų rinktinės trenerio asistentė, LSU mokslininkė Rasa Kreivytė džiaugiasi, kad Universiteto mokslininkai savo žiniomis dalijosi su krepšinio praktikais. „Po treniruotės labai svarbu greitai gauti informaciją, koreguoti treniruočių planą, krūvius. Be to, nuolat atlikdavome ir žaidėjų apklausas. Jos naudojosi telefonuose įdiegtomis programomis. Kas rytą merginos atsakydavo į klausimus apie bendrą savijautą ir krūvius. Prieš kiekvieną treniruotę treneriai savo telefonuose matydavo šiuos duomenis: kaip žaidėja miegojo, kaip jaučiasi fiziškai, galbūt buvo per dideli krūviai ir skauda raumenis. Manau, kad mokslininkai atliko labai svarbų darbą, kuris padėjo visapusiškai pasirengti čempionatui“, – apie treniruočių užkulisius pasakoja R. Kreivytė.
Tyrimų metų sporto mokslininkai naudojo įvairią įrangą. Viena jų – „Catapult“ sistema, padėjusi apskaičiuoti kiekvienos žaidėjos krūvį, o tai leido objektyviai įvertinti skirtingų žaidėjų apkrovas per pasirengimo ciklą. Be to, kas rytą merginos matavosi širdies susitraukimo variabilumą, naudodamos „Elite HRV“ programėles ir „Polar“ diržus. Be šių matavimų, mokslininkai taip pat rinko krepšininkių seilių mėginius, kad nustatytų hormonų kaitą pasirengimo ir čempionatų metu. Atsižvelgiant į tai bus galima teikti rekomendacijas ateityje.
LSU doktorantė I. Lukonaitienė sako, kad sporto mokslininkų tyrimai ir pagalba per treniruotes nėra naujovė. „Vis populiarėjant sportininkų testavimo galimybėms bei tyrimų pritaikomumui atsiranda galimybių objektyviai įvertinti sportininkų organizmo atsaką krūviui, pateikti rekomendacijas atsigavimo strategijoms kurti. Profesionaliajame sporte mokslininkai dažniausiai tiesiogiai bendrauja su atletais ir treneriais. Tad ir LSU mokslininkų grupė nusprendė pasiūlyti šiuo metu pasaulyje populiariausius matavimus Lietuvos merginų krepšinio rinktinėms“, – teigia I. Lukonaitienė.
