Kavos ar arbatos pertraukėlė, kuri darbovietėse laikoma socialine patirtimi ir galimybe pabendrauti su kolegomis, dirbantiems sėdimą ir intensyvų protinį darbą nepadidins darbo efektyvumo bei neapsaugos nuo psichinio nuovargio.
Tokią išvadą pateikę Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai paneigė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomas rekomendacijas. Remiantis jomis, asmenys, dirbantys su videoterminalais, per valandą privalo turėti bent dešimties minučių pertrauką.
Norėdami įsitikinti, kad rekomendacijos tikrai veikia, LSU mokslininkai ryžosi ištirti 18 sveikų vyrų nuo 23-ejų iki 29-erių metų, kurie realiame gyvenime dirba sėdimą darbą.
„Rėmėmės Lietuvos darbo higienos normų rekomendacijomis, kurios teigia, kad žmonėms, dirbantiems su kompiuteriais ar telefonais, kas 50 minučių turėtų būti taikoma 10 minučių pertrauka. Ši teorija mūsų tyrime neveikė – nuovargis vis tiek pasireiškė, o dėmesio ir atminties rodikliai pablogėjo“, – kalbėjo LSU profesorius Marius Brazaitis.
Atlikdami tyrimą LSU mokslininkai imitavo darbo dieną, kuri Europoje vidutiniškai trunka apie 7 valandas. Po 50 minučių darbo tiriamiesiems buvo leista nueiti į tualetą, pasivaikščioti ar atlikti vieną kitą tempimo pratimą. Tiriant protinį nuovargį buvo matuota tiriamųjų kognityvinės funkcijos, motyvacijos ir nuotaikos rodikliai bei smegenų veikla.
„Tikėjomės, kad šis darbo ir poilsio santykio modelis turėjo padėti, bet, kaip paaiškėjo, 10 minučių pertrauka nėra tokia efektyvi, kad kitas 50 minučių dirbtum visu pajėgumu, – aiškino M. Brazaitis. – Šis modelis veikia ryte, per pirmąją darbo valandą, tačiau vėliau tokios trumpos pertraukos nebeužtenka. Kaip parodė tyrimas, dalyviai vis tiek patyrė psichinį nuovargį, o tai bėgant laikui gali paskatinti ir lėtinių protinių ligų atsiradimą.“
Tyrėjų komanda nustatė, kad, lyginant su kontroline diena be darbo, užduotys darbo dienomis stipriai paveikė dalyvių gebėjimą sutelkti dėmesį ir vykdyti pažinimo funkcijas – įsiminti informaciją skaitant ar atpažįstant vizualiai.
Maža to, tiriamųjų atsigavimo rodikliai taip pat nebuvo geri – net po 4,5 valandų pertraukos tyrimo dalyviai nesugebėjo iki galo atsigauti ir pasiekti darbo efektyvumo, koks buvo dienos pradžioje.
„Viena iš protinio ir psichinio nuovargio priežasčių yra sumažėjęs gliukozės kiekis, reikalingas užtikrinti sklandžią smegenų veiklą dirbant intensyvų protinį darbą, – tęsė sporto mokslininkas M. Brazaitis. – Įtakos protiniam nuovargiui taip pat turi dėl sėdėjimo sutrikusi smegenų kraujotaka. Intensyvus fizinis krūvis padidina gliukozės kiekį ir deguonies padavimą smegenims, taip gerindamas smegenų atsparumą nuovargiui.“
Nepaisant netikėtų rezultatų, šis bandymas unikalus ir dėl kito aspekto – LSU mokslininkų tyrime protinis nuovargis buvo registruojamas elektroencefalografijos (EEG) įrankiu, kuris objektyviai įvertina galvos smegenų nuovargio atsiradimą.
„EEG tyrimu galėjome išmatuoti tam tikrus smegenų elektrinio aktyvumo pasikeitimus, kurie yra atsakingi už informacijos apdorojimą. Tai yra itin objektyvus įrankis tokiems dalykams tyrinėti ir panašiuose tyrimuose niekas jo nenaudodavo, nes neturėjo tam reikalingų sąlygų“, – teigė LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas M. Brazaitis.
Pasak LSU profesoriaus, norint darbo dieną užbaigti taip pat produktyviai, kaip ją pradėti, būtina atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą.
„Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad dažnesnės ir intensyvesnės pertraukėlės šiuo atveju turėtų padėti labiau nei viena mažo fizinio aktyvumo 10 minučių pertrauka per valandą. Sakydamas intensyvesnės turiu omenyje didelio intensyvumo fizinį aktyvumą, kurį rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Pavyzdžiui, tai galėtų būti bėgimas laiptais, atsispaudimų ar prisitraukimų atlikimas. Nors tai labai sunku įgyvendinti dėl darbinės aplinkos ir keliamų higienos nepatogumų, per pertraukas būtų pravartu užsiimti būtent didelio intensyvumo fiziniu krūviu.
Kitas, labiau įgyvendinamas sprendimas, yra sportas prieš darbo dieną ir po jos. Pavyzdžiui, į darbą atvažiuoti dviračiu. Jei kelionės į darbą ir atgal į namus truks bent po 20 minučių, toks fizinis aktyvumas turės teigiamą poveikį žmogaus darbingumui. Remiantis pirminiais kito mūsų tyrimo rezultatais, savo dieną su fiziniu aktyvumu pradėję žmonės po darbo išeina daug produktyvesni nei darbo pradžioje. Tai reiškia, kad fizinis darbas, jei jis yra pakankamai intensyvus, užduoda toną visai dienai“, – tvirtino LSU profesorius M. Brazaitis.
