Ilgėjant gyvenimo trukmei didžiausiu iššūkiu tampa mūsų noras išlaikyti gerą savijautą. Tačiau judėjimo stoka, sėdimas darbas, nesubalansuota mityba bei emocinis perdegimas – tai svarbūs rizikos veiksniai, dėl kurių prasideda patys įvairiausi sveikatos sutrikimai.
Kaip pastebi Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė prof. Jūratė Požėrienė, pirmiausia medicina turėtų būti nukreipta ne tik į ligos gydymą, bet į prevenciją, kad tų ligų neatsirastų.
Jai antrina Lietuvos sporto universiteto docentė, visuomenės sveikatos ekspertė Kristina Poderienė, skatinanti siekti, kad žmonės kuo ilgiau gyventų kokybiškai ir be ligų: „Kas iš to gyvenimo, jeigu jis yra nekokybiškas, negalime judėti, nesijaučiame tvirti, o mūsų kūnas tinkamai nefunkcionuoja taip, kaip galėtų“.
Tad kokias svarbias pamokas turime išmokti, kad kuo ilgiau džiaugtumėmės sveiku, stipriu ir sveiku kūnu kasdien?
Besaikis šiuolaikinių technologijų naudojimas skatina socialinę izoliaciją
Jūratė Požėrienė akcentuoja, kad su perdegimu ir emociniais iššūkiais žmonės susiduria dėl įvairių priežasčių, viena jų – nuolatinis informacinis srautas.
„Mes nuolat naršome telefonuose ir kompiuteriuose, valandas praleidžiame socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad žmonės nespėja su tokiu informacijos srautu. Tai, ką transliuoja socialinės medijos ar televizija, kokį įvaizdį kuria – visi gražūs ir gražiai gyvena – neigiamai veikia žmones, todėl jie pernelyg pasineria į darbą, kad pasiektų tą susikurtą įvaizdį ir patenka į užburtą ratą“, – kalba LSU prorektorė.
Visa tai veikia ir kasdienį gyvenimo ritmą – sutrinka miegas, ypač jei prieš jį naudojamės telefonu. Neišsimiegojus dažnai mažėja fizinis aktyvumas, o mityba tampa nesubalansuota. Nuolatinis informacijos perteklius ir skaitmeninis triukšmas kelia stresą ir nerimą, trukdo susikaupti, didina nuovargį, nepasitikėjimą savimi bei apsunkina gebėjimą priimti sprendimus.
„Dar viena svarbi problema – socialinė izoliacija. Daug laiko praleisdami socialinėje erdvėje mes nebeturime tiesioginio ryšio, o kuriamas tik internete – labai paviršutiniškas. Dėl to gali kamuoti išsekimas, tad labai svarbu kurti gyvą ir gilų ryšį, bendrauti tiesiogiai – visa tai gali teigiamai atsiliepti tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai“, – mano J.Požėrienė.
Gera savijauta prasideda nuo ugdymo dar vaikystėje
„Viskas turėtų prasidėti nuo ugdymo dar vaikystėje ir apimti fizinę bei psichinę sveikatą, todėl čia reikšmingas vaidmuo tenka tėvams. Jeigu vaikas verkia ir jūs duodate jam telefoną, tai nėra gera išeitis ir visa tai gali daryti didžiulę įtaką ateityje. Tad svarbu, kaip mes patys gebėsime išsiugdyti savo elgesį ir kaip motyvuosime vaikus, jaunąją kartą. Fizinis aktyvumas yra toks pat svarbus kaip ir kiti mokslai mokykloje, todėl būtina keisti požiūrį, nes fizinis aktyvumas turi būti kasdieninė rutina, tokia kaip išsivalyti dantis ar plauti rankas prieš valgį“, – pabrėžia LSU prorektorė Jūratė Požėrienė.
Jai pritaria ir LSU docentė, visuomenės sveikatos ekspertė K. Poderienė, teigianti, kad judėjimas yra didelis malonumas, todėl labai svarbu tai pabrėžti ugdant vaikus, skatinti juos judėti. Jeigu vaikas išmoksta, kad fizinis aktyvumas yra malonumas, jis tai darys visą gyvenimą.
„Dažnai vaikams sakome – nebėgiok, nedūk, tačiau tam, kad vaikas augtų sveikas, jis turi kasdien žaisdamas nubėgti 10 kilometrų. Tad jeigu jūs neleidžiate to daryti vaikui, neišeinate į parką ar sporto aikštyną, nesukuriate tinkamų sąlygų, darote didelę klaidą. Fizinis aktyvumas sudaro net 70 procentų sveikatos ir stipriausiai veikia genų raišką. Jeigu žmogus yra neaktyvus vaikystėje, tai paveiks ne tik jo, bet ir jo vaikų sveikatą. 70 procentų ligų yra dėl to, kad nenaudojame savo kūno pagal paskirtį ir nejudame“, – aiškina ekspertė K. Poderienė.
Judėjimas – vaistas nuo ligų: kodėl turime mažiau sėdėti ir daugiau judėti
Pasak LSU prorektorės Jūratės Požėrienės, fizinio aktyvumo nauda yra visokeriopa ir nebūtinai tai turi būti intensyvus sportas. Kiekvieną dieną pakanka nueiti 10–15 tūkst. žingsnių, užsiimti namų ruoša ar atlikti įprastus dienos darbus, nes svarbiausia – judėti.
„Dažniausiai pradedama sportuoti tada, kai kažkas nutinka, bet judėjimas turėtų būti vertinamas kaip prevencija. Būtų gerai, kad medicinos darbuotojai galėtų išrašyti receptą – „dalyvauti fizinėje veikloje“, o ne tabletes, kadangi judėjimas jau savaime vaistas nuo daugybės ligų“, – pastebi J.Požėrienė.
Šiandien labai daug sėdime, dėl to itin nukenčia mūsų stuburas, nugara, silpsta raumenys ir atsiranda jų disbalansas. Silpnėja ne tik nugaros, bet ir pilvo raumenys, o tai lemia netaisyklingą laikyseną ir daugybę kitų problemų.
„Šiandien mūsų gyvensena yra labai pasikeitusi – anksčiau, kad žmogus susimedžiotų maisto akmens amžiuje, turėjo kasdien nubėgti 40 tūkstančių žingsnių, jog išgyventų ir būtų aktyvus. Daugelis šiandien mūsų nenueina ir 10 tūkst. žingsnių, o nejudėjimas labai keičia visą kūną, ir yra daug mechanizmų, kurie paveikia mūsų sveikatą netiesiogiai. Yra toks pasakymas, kad ilgas sėdėjimas kenkia tiek, kiek rūkymas, o ilgai sėdėdami mes nebekvėpuojame pilvu, kaip iš tikrųjų reikėtų. Visa tai pertempia nugarą, pilvas yra per silpnas, tad tai tampa ne tik stuburo klausimas. Pilvas, judėdamas kvėpavimo metu, masažuoja visus vidaus organus, o kitu atveju jie pradeda slinkti žemyn ir tai paveikia organų funkcijas“, – įspėja visuomenės sveikatos ekspertė Kristina Poderienė.
Sėdint sutrinka ir medžiagų apykaita, o kai atsistoji, ir negerai jautiesi, prasideda stresas, nerimas ir kitos sveikatos problemos.
„Iš tikrųjų tai galima įvardinti kaip vieną iš pandemijų, juolab, kad ir namuose mes lygiai taip pat nemažai laiko praleidžiame sėdimoje padėtyje žiūrėdami televizorių ar naršydami telefone. Pats paprasčiausias patarimas – pasinaudoti programėle ir užsidėti laiko limitą naršymui. Turime kontroliuoti save ir jeigu to neišeina padaryti patiems, galima pasinaudoti programėlėmis ir taip sutaupytą laiką pasitelkti judėjimui, sveikatos puoselėjimui“, – pataria Jūratė Požerienė:
LSU docentė K.Poderienė akcentuoja, kad daug sėdint, mūsų judesiai tampa stereotipiniai, kai kurie raumenys dirba dviem etatais, o kiti – tinginiauja, todėl tinginiaujantiems reikalinga kompensacija – tam gali padėti ir visuomenės sveikatos specialistai, sudarę pratimus, o prireikus, kai kūnai labiau išeina iš rikiuotės, ir kineziterapeutai.
Sveikatos priežiūros ateitis: svarbiausi specialistai, kurie padės puoselėti mūsų sveikatą
Kaip pastebi LSU prorektorė, pirmiausia būtina didžiulį dėmesį skirti prevencijai, o tam prireiks ir fizinio aktyvumo specialistų, kineziterapeutų, sveikos gyvensenos specialistų.
„Medicina turėtų būti nukreipta ne tik į ligos gydymą, bet ir prevenciją, kad tų ligų neatsirastų. Reikalingi specialistai, kurie padėtų pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą, padėtų kontroliuoti esamas būkles. Dar svarbu ir keisti požiūrį – fizinis aktyvumas turi būti kaip higiena, kaip dantų valymas ir tuo būtina užsiimti kasdien“, – aiškina Jūratės Požėrienė.
Prevencijos naudą akcentuoja ir LSU docentė, visuomenės sveikatos ekspertė Kristina Poderienė, aiškinanti, kad pagrindinis tikslas, kurio siekiama visame pasaulyje – kad žmonės kuo ilgiau gyventų kokybiškai ir be ligų.
„Šiuo metu visuomenė sparčiai senėja, o gyvenimo trukmė – ilgėja, todėl neužtenka tik nesirgti. Mūsų kūnas neturėtų riboti mūsų kasdienėse veiklose, tad būtent čia ir atsiranda tokių specialistų, kaip visuomenės sveikatos specialistai, kineziterapeutai, treneriai, poreikis, kurie prisideda prie žmonių sveikatingumo ir edukacijos. Neužtenka, kad kūnas nesirgtų, jis neturėtų riboti kasdienių veiklų. Jeigu jų negalime atlikti, gali nukentėti ne tik sveikata – tai paliečia ir visas kitas sritis – darbą, finansus, psichologinę būklę. Tad sveikata nėra vien tik ligų nebuvimas, tai gebėjimas užtikrinti savo kasdienius poreikius“, – aiškina K. Poderienė ir priduria, kad būtent tai ir motyvuoja gyventi sveikiau, o ne gąsdinimas ligomis.
Augantis fizinio aktyvumo ir sveikatingumo poreikis keičia požiūrį ir į darbo aplinką bei specialistų vaidmenį joje.
„Štai užsienyje jau yra ir specialios pertraukos sveikatai stiprinti, kai darbuotojai eina atlikti pratimus. Lietuvoje yra profesinės sveikatos specialistų, kurie taip pat pradeda įvedinėti mankštas, kad darbuotojai išliktų kuo sveikesni. O tokių specialistų kaip visuomenės sveikatos specialistai ir kineziterapeutai poreikis tiks augs. Štai visuomenės sveikatos specialistai, mano nuomone, gali būti pavadintais valstybės samdomais influenceriais, kurie prisideda prie to, kad visuomenė turėtų sveikatinimosi pasirinkimus – nuo mankštų iki įvairiausių renginių. Fizinis aktyvumas padeda susidoroti ir su stresu, būna daugiau energijos, mažiau nuovargio, tad populiarėja ir treniravimo sistemų studijos“, – sako K. Poderienė.
Su kokiais iššūkiais susidursime ateityje? Pasak LSU docentės K. Poderienės, sveikata visada yra apie balansą: „Šiandien mes matome gana dvejopą situaciją – ir labai silpnus vaikus, ir tokius, kurie rodo puikius sportinius rezultatus. Visuomenėje galime pasidžiaugti tikrai populiarėjančiu fiziniu aktyvumu, teigiamais pokyčiais, tačiau yra būtina stebėti situaciją, išmokti rūpinis savimi, mokytis įveikti stresą bei nubrėžti ribas. Tobulėti tikrai turime kur, juolab, kad pagalbos yra – specialistai yra pasiruošę padėti, norintiems gyventi sveikiau“.
Tiek J.Požėrienė, tiek K.Poderienė sutaria, kad kokybiškas gyvenimas prasideda dar nuo ugdymo vaikystėje ir skatinimo fiziškai judėti kiekvieną dieną. Reguliarus fizinis aktyvumas gali būti puikus vaistas nuo emocinio perdegimo, sėslumo ir kasdienio informacinio triukšmo bei gali padėti valdyti stresą, su kuriuo susiduriame kasdienybėje. Judėjimą pavertę malonumu pamatysime ir jo teikiamą naudą, kuri padės gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai.
