LSU vykusiame renginyje – apie šokio naudą socialinei integracijai ir atskirties mažinimui
Lietuvos sporto universitete vyko projekto „Šokio laboratorija“ miniatiūrų pristatymas ir diskusija tema „Šokis socialinei integracijai ir atskirties mažinimui“. Renginyje pristatytos šokio kompozicijos, sukurtos Kauno Kartų namuose ir Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre profesionaliems šokėjams bendradarbiaujant su šių įstaigų klientais ir personalu.
Šokis gali būti priemone didinti socialinę sanglaudą, kovoti su stereotipais ir socialine atskirtimi – vieningai nutarė diskusijos „Šokis socialinei integracijai ir atskirties mažinimui“ dalyviai – Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorius Algirdas Šimoliūnas, Kauno Kartų namų Senelių slaugos tarnybos vedėja Rosita Mikėnienė, Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Diana Rėklaitienė, Šokio teatro „Aura“ atstovė spaudai Edita Kiznienė, šokėja, choreografė, Kauno choreografijos mokyklos dėstytoja Asta Brilingienė.
Diskusijoje išryškėjo, kad meninės veiklos prieinamumas socialinės atskirties grupėms yra kompleksinis klausimas, apimantis socialinių paslaugų įstaigų ir savivaldybių politikos, kultūros ir meno organizacijų ir menininkų pasirengimo dirbti su šiomis grupėms, finansinių išteklių aspektus. Pastebėta, kad Lietuvoje socialinių paslaugų įstaigų veikimas yra gan centralizuotas.
A. Brilingienė atkreipė dėmesį, kad fizinis aktyvumas, kūrybiška minčių raiška per judesį, estetiką, taip pat pajautimas, kad tavo kūryba yra priimtina žiūrovui, grįžtamasis ryšys iš žiūrovo – visa tai sukuria terapinį poveikį. Diskusijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad terapinis poveikis, kuris gali rastis šokyje sveikatai, skiriasi nuo šokio terapijos. „Terapinis šokis turi tikslą – pavyzdžiui, pagerinti kraujospūdį, padidinti judesio amplitudę, jėgą ir kt. Mes, sveikatos specialistai, visada šitaip vertiname. O čia ateina žmogus, kuris nesiekia tikslingai nieko gerinti, keisti, nieko sveikatinti. Tiesiog sukuria sąlygas žmogui veikti tai, kas malonu, kas patinka, tai skatina saviraišką. Tokiu būdu ši veikla mažina socialinę atskirtį,“ – sakė doc. dr. D. Rėklaitienė.
Diskusija parodė, kad šiandienė situacija Lietuvoje nėra palanki profesionaliam neįgaliųjų šokiui plėtoti. Ryškus poreikis skirti didesnį dėmesį neįgaliųjų saviraiškos, dalyvavimo meninėje veikloje galimybių kūrimui, visuomenės nuostatų keitimui, neįgaliųjų kultūros viešinimui.
Projektą įgyvendina – VšĮ Socialiniai meno projektai, finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai: Lietuvos sporto universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras, Kauno kartų namai, Kauno Panemunės senelių namai, Lietuvos šokio informacijos centras.
Renginio organizatorių informacija
LSU Ryšių su visuomene skyriaus nuotraukos
