Laisvalaikiu fiziškai pasyvioms dirbančioms moterims – mokytojoms, medicinos slaugytojoms, gydytojoms – būdingi psichologinio distreso simptomai, nepriklausomai nuo nepalankių darbo aplinkos ir kasdienio gyvenimo įtampą keliančių veiksnių. Tai rodo Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų doc. Vilijos Malinauskienės ir prof. Romualdo Malinausko mokslinio tyrimo rezultatai.
Šiuo tyrimu LSU mokslininkai siekė atskleisti sąsajas tarp „moteriškų“ profesijų darbuotojų – mokytojų, medicinos slaugytojų, bendrosios praktikos gydytojų – patiriamo psichologinio distreso (t. y. nemalonaus emocinio patyrimo, paliečiančio pažinimo, elgesio, emocinę, socialinę ir / arba dvasinę sritis) ir laisvalaikio fizinio aktyvumo lygio.
Reprezentatyvi vidurinių mokyklų mokytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir gydytojų apklausa buvo anonimiška. Tyrimo rezultatai parodė, kad visų trijų profesijų atstovių mažas fizinis aktyvumas laisvalaikiu buvo susijęs su psichologinio distreso simptomais, vertinant kompleksiškai su kitais nepalankiais darbo aplinkos (įtampa darbe, maža sprendimų laisvė darbe, menka socialinė parama darbe, patiriamas priekabiavimas darbe) ir kasdienio gyvenimo (stresas šeimoje ir buityje) rizikos veiksniais.
„Moterims psichologinio distreso simptomai yra labiau būdingi negu vyrams dėl svarbesnio vaidmens šeimos rūpesčiuose ir būtinumo suderinti kylančius reikalavimus darbe bei šeimoje. Taigi didesnis fizinis aktyvumas laisvalaikiu tikrai padėtų sustiprinti psichologinę sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – teigia LSU prof. R. Malinauskas.
Mokslinį tyrimą publikavo prestižinis Clarivate Analytics Web of Science mokslo žurnalas Women & Health (Taylor& Francis).
