LSU rektorius: jaučiame atsakomybę už Lietuvos sporto ir mūsų universiteto ateitį
2017 01 20
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka – tema, kuriai daug dėmesio skiria ne tik šalies politikai, švietimo ekspertai, bet ir žiniasklaida. „Savaitraštis Kaunui“ domisi, kokios permainos turėtų būti ir kaip tai vertina Kauno universitetai. Žurnalisto Dainoro Luko straipsnyje „Kauno universitetai kuria skirtingus ateities scenarijus“ savo nuomonę pateikia ir į žurnalisto klausimus atsako Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius.
Kaip vertinate siūlymą Kaune palikti tik 1—2 universitetus? Juk tai reiškia, kad LSU prarastų savarankiškos institucijos statusą?
Girdėjome apie tokius ketinimus, bet nežinodami konkrečių planų negalime jų svarstyti. LSU, kaip savarankiška aukštoji mokykla, egzistuoja jau daugiau kaip 80 metų ir per šį laikotarpį reikšmingai prisidėjo prie sporto ir kūno kultūros plėtros Lietuvoje. Tai įpareigoja — jaučiame atsakomybę už Lietuvos sporto ir mūsų universiteto ateitį. Mums kelia abejonių, ar naujoji Vyriausybė turėjo pakankamai laiko įsigilinti, ko reikia Lietuvos sportui, o ketinimai mažinti universitetų skaičių neatsižvelgiant į jų tradicijas, stiprybes, sukauptą intelektinį ir socialinį potencialą kelia susirūpinimą.
Šalies sporto mokslas neįsivaizduojamas be Lietuvos sporto universiteto. Mažai kam kelia abejonių sporto, kūno kultūros, reabilitacijos bei rekreacijos vertė visuomeniniame gyvenime. Sportui tenka svarbus vaidmuo ir neįgaliųjų integravimui į visuomenę. Neseniai visi džiaugėmės Lietuvos parolimpiečių laimėjimais. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai yra neginčijami lyderiai Lietuvoje neįgaliųjų sporto bei reabilitacijos mokslo srityse.
2014 ir 2015 m. LSU veiklą gerai įvertino ir tarptautiniai ekspertai. LSU užmezgė glaudų bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityse su visa eile Europos universitetų. Mes žinome kaip toliau gerinti universiteto veiklą perimdami kitų Europos universitetų patirtį.
Ar LSU yra svarstęs idėją jungtis su kitu universitetu? Kokie būtų šio sprendimo minusai ir pliusai?
Konkrečių jungimosi scenarijų nesvarstėme, nes nėra aiškios tokių scenarijų perspektyvos. Šiuo metu LSU finansinė padėtis yra stabili ir, perfrazavus buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės žodžius, nėra reikalo pulti kam nors ant rankų, kad po to užsėsti ant kaklo.
Tarptautinė patirtis rodo, kad universitetų apsijungimai reikalauja nemažų investicijų, o mechaninis universitetų sujungimas be aiškios vizijos įneša tik painiavos ir neigiamai įtakoja universitetų raidą. LSU autonomijos panaikinimas kelia daug abejonių mūsų universiteto mokslininkams ir dėstytojams – ar kas nors kitas už mus gali priimti racionalius sprendimus. Neaišku, kokia bus tokio jungtinio universiteto misija? Koks bus universiteto valdymo modelis? Kaip bus garantuojama galimybė išsaugoti universiteto struktūrą, studijų programas ir mokslinį potencialą? Neatsakius į šiuos klausimus, sunku kalbėti apie universitetų apjungimo naudą. Diskusijos nežinant atsakymų į šiuos klausimus nėra produktyvios, nes nepaliečia esminių dalykų, kurie svarbūs universitetų veikloje.
Visą straipsnį „ Kauno universitetai kuria skirtingus ateities scenarijus“ rasite „Savaitraštis Kaunui“ 2 numeryje (2017 01 12 – 01 18)
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
