LSU plaukimo specialistai primena: vasarą saugiai elkitės vandenyje

Maudymasis – vienas iš šiltojo sezono malonumų. Lietuvoje geriausias laikas maudynėms – nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos. Beje, maudymosi sezonas gali būti ir ilgesnis – tai lemia vandens temperatūra.

„Tačiau šis laikotarpis pavojingiausias dėl skendimų vandenyje ir beprasmių mirčių. Statistika liudija, kad dėl skendimų Lietuvoje kasmet netenkame šimtų žmonių. 2000–2019 m. nuskendo 5611 žmonių, kasmet vidutiniškai buvo fiksuojami 294,94 atvejai. Tai yra 9,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų – 9 kartus daugiau negu aukštą ekonominį lygį fiksuojančiose šalyse: Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje ir kt. Baltijos šalių regione turime blogiausius statistinius duomenis. Paveiksle – Lietuvoje fiksuotos žmonių netektys dėl skendimų 2000–2019 m. Analizuojant ilgalaikę situaciją stebimas situacijos gerėjimas, tačiau statistika vis dar išlieka grėsminga. Vanduo yra puiki gamtos dovana, deja, kartais jis tampa klastinga stichija, pražudančia daugelio žmonių gyvybę. Vaikų netektys dėl skendimų būna ypač skaudžios ir beprasmės“,– teigia Lietuvos sporto universiteto (LSU) plaukimo dėstytoja doc. dr. Ilona Judita Zuozienė.

Ar žinai, kad…

Saugiausia maudytis specialiai įrengtuose ir prižiūrimuose paplūdimiuose. Čia prieš maudymosi sezono pradžią ir visą sezoną nuo maudyklų dugno valomi dumbliai, šiukšlės, akmenys, stiklai. Jūroje maudyklų dugnas valomas ir po audrų. Susidariusios dugno duobės turi būti pažymėtos (pavyzdžiui, spalvotais plūdurais). Maudyklos parenkamos tose vietose, kur nėra vandens sūkurių, duobių ir tinkama vandens kokybė.

Paslaugų ženklas kelyje –„Maudymosi vieta“

 

 

 

 

 

Draudžiamasis ženklas – „Maudytis draudžiama“

 

 

 

 

 

Atėjęs į paplūdimį pirmiausia turi susipažinti su taisyklėmis, surašytomis informaciniame stende, pasidomėti, kur dirba gelbėtojai ar yra jų postai. Įsidėmėk, kad maudynės jūroje kur kas pavojingesnės negu ežere ar upėje. Jūroje dėl dažnai banguojančio vandens gali susidaryti duobės ten, kur jų nebuvo. Be to, kyla pavojus patekti į pavojingą situaciją dėl nematomų nuo kranto srovių.

Visada, kai paplūdimyje budi gelbėtojai, prie jų stoties arba posto yra keliamos vėliavos. Atvykę į paplūdimį poilsiautojai visų pirma turėtų pažiūrėti, kokios vėliavos kabo. Taigi privalu žinoti prie gelbėtojų stoties iškeltų vėliavų reikšmes.

Dvispalvė vėliava (geltona ir raudona) – paplūdimyje budi gelbėtojai. Po ja kabo kita vėliava, nurodanti jūros pavojingumą. Žalia vėliava – maudytis saugu. Geltona vėliava įspėja, kad maudytis pavojinga, tačiau nedraudžiama. Raudona vėliava – maudynės jūroje griežtai draudžiamos.

 

 

 

 

Pagrindinės taisyklės pramogaujant vandenyje

Kad poilsis prie vandens teiktų džiaugsmą ir malonumą, reikia gerai įsiminti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir jų laikytis. Šios taisyklės nesudėtingos, bet jų nepaisant vandenyje gali įvykti nelaimingų atsitikimų.

  • Neik maudytis vienas! Plaukioti ir žaisti vandenyje vaikai gali, jeigu juos stebi ar šalia yra suaugę žmonės (tėvai, mokytojai, gelbėtojai). Ši taisyklė svarbi ir suaugusiesiems, nes nelaimės vandenyje atveju (mėšlungis, užspringimas vandeniu, atsitrenkimas į dugną, skendimas) nebus galinčiųjų suteikti būtinąją pagalbą.
  • Žaisdamas vandenyje neskandink draugo, netrauk už kojos, nenaudok imtynių veiksmų, nes tokių žaidimų metu draugas gali užspringti vandeniu ir prarasti sąmonę.
  • Įsidėmėk, kad per didelis fizinis krūvis vandenyje, sąlytis su šaltu vandeniu, staigus temperatūrų pokytis gali sukelti mėšlungį. Mėšlungis – tai labai smarkus raumenų sukietėjimas, nepriklausantis nuo žmogaus valios, kada jis kils – negalima nuspėti. Mėšlungis atsiranda dėl nevalingo raumenų susitraukimo. Jis gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai sutraukia kojų, ypač blauzdos, pėdos, pirštų, raumenis. Tuomet sutrauktame raumenyje juntamas didelis skausmas, sunku judėti. Jei raumenį sutraukia vandenyje – svarbiausia neišsigąsti, nedaryti staigių judesių, atsipalaiduoti ir pasistengti kuo labiau ištempti sutrauktąjį raumenį.
  • Pavalgęs luktelėk apie 1–2 valandas, tik tuomet eik maudytis. Plaukioti ir žaisti vandenyje kramtant gumą, valgant saldainį ar kitą maistą pavojinga, nes gali labai greitai užspringti, o tada sutrinka kvėpavimas ir kyla pavojus gyvybei.
  • Nešok į vandenį žemyn galva, jei vanduo nelabai skaidrus ir nepakankamai gilu. Apsižiūrėk, ar vanduo toje vietoje, į kurią rengiesi šokti, laisvas. Nepažįstamas vandens telkinio dugnas gali kelti pavojų.
  • Maudytis lyjant, griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant yra pavojinga.
  • Nepervertink savo jėgų ir mokėjimo plaukti atvirame vandenyje.
  • Nors tavo plaukimo įgūdžiai ir neprasti, niekuomet neplauk už plūdurų, kurie žymi maudymosi teritoriją. Už plūdurų gali staigiai gilėti dugnas, o vanduo gali būti užžėlęs vandens augalais. Upėje ir jūroje būk ypač atsargus, čia gali būti povandeninių srovių, o patekus į srovės vietą net ir geram plaukikui prireikia nemažai pastangų, kad galėtų išplaukti, grįžti į krantą.
  • Maudynių vieta plūdurais ribojama ir ten, kur prasideda motorinių valčių, vandens dviračių, laivų plaukimo vietos. Plaukioti ir maudytis už perspėjamųjų ženklų, šalia plaukiojančių motorinių valčių, laivų, vandens motociklų kelių, užtvankų, tiltų atramų yra labai pavojinga.
  • Pavojinga plaukioti ant pripučiamųjų čiužinių, žaislų ir automobilių kamerų. Neplaukiok ant savo gamybos plaustų, nes jie gali neišlaikyti tavo svorio ir apsiversti.

Atmink, kad…

  • Pripučiami vandens ratai ir rankovės – tai ne saugos priemonės skęstant, o tik žaislai.
  • Plaukiojant valtimi, vandens dviračiu, motociklu ar buriuojant vaikams būtina dėvėti gelbėjimo liemenes.
  • Ypač pavojinga maudytis apsvaigus nuo svaigiųjų gėrimų, kvaišalų ar vaistų. Apsvaigusiam žmogui sulėtėja orientacija, reakcija ir sutrinka aplinkos pojūtis. Jis gali nejausti šalčio, net nesuvokti gylio bei atstumo.
  • Nežaisk tokiose vietose, nuo kurių netyčia galima įkristi į vandenį. Tokia vieta gali būti lieptas, tiltas, status krantas.
  • Skęstančiojo gelbėjimas – sudėtingas darbas net suaugusiajam, tam reikia nemažai fizinės jėgos bei įgūdžių. Neverta beatodairiškai pulti prie skęstančiojo, tačiau šauktis pagalbos ir nepalikti žmogaus nelaimėje būtina.
  • Apsidairyk, ar nėra netoli gelbėjimo priemonės, kurią galėtum numesti iki skęstančiojo. Tokia priemonė gali būti lazda, virvė, pripučiamasis ratas ar kitas žaislas.
  • Jeigu ištiko nelaimė vandenyje, garsiai šaukis pagalbos.
  • Žmogus gali skęsti ne tik dėl to, kad jo plaukimo įgūdžiai netvirti, bet ir dėl to, kad atsidūręs toliau nuo kranto išsigąsta, puola į paniką ir nepasitiki savo jėgomis, netiki, jog pats gali pasiekti krantą.
  • Jeigu į tavo pagalbos šauksmą niekas neatsiliepia, neeikvok be reikalo jėgų šaukdamas ,,Gelbėkit!“ – pasikliauk savo jėgomis. Stenkis taupyti jėgas plaukimui, atsigulk vandenyje ant nugaros, ramiai ir lygiai kvėpuok, šiek tiek pailsėjęs plauk į krantą.
  • Jeigu gali nuplaukti penkis metrus, privalai tikėti, kad galėsi nuplaukti ir penkiasdešimt iki saugios vietos.

LSU absolventė Milda Šeibokaitė, nuo 2018 m. rudens Lietuvos plaukimo federacijos Informacijos ir paslaugų biuro projekto „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vadovė, dalijasi vaizdo klipu su Lietuvos povandeninio plaukimo čempionatų prizininkas Audriumi Kalvėnu, 2009 m. patyrusiu traumą vandenyje. Šiandien Audrius savo asmeniniu pavyzdžiu nori vaikams ir jaunimui parodyti, kad net ir vienas neatsargus žingsnis prie vandens ir vandenyje gali būti lemtingas.