Šalies valdžios garsiai paskelbta aukštojo mokslo pertvarka per metus beveik nepajudėjo iš vietos. Priešingai – sumanyti dirbtiniai universitetų jungimai sukėlė priešpriešą, nežinią dėl ateities ir trukdo jų vadovybei planuoti veiklą.
Į Vyriausybės sumanytos pertvarkos mėsmalę pakliuvo ir daugiau kaip prieš 80 metų Kaune įkurtas Lietuvos sporto universitetas (LSU), kurio misija – rūpintis visos šalies pasiekimų sportu, fiziniu aktyvumu ir plėtoti gyventojų sveikatinimo idėjas.
Specifinės paskirties aukštojo mokslo įstaigos bendruomenė įsitikinusi, kad LSU prijungimą prie kito universiteto būtų galima prilyginti šalies sporto mokslo ir studijų židinio sunaikinimui.
Ar paaiškėjo, koks galutinis scenarijus numatytas universitetui? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė LSU laikinosios rektorės Dianos Rėklaitienės.
Seimas siūlo LSU prijungti prie Kaune veikiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl tokio siūlymo teisėtumo, jis galimai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, Konstitucijai.
Pagal įstatymus prijungimas turi būti vykdomas, jeigu tokiam sprendimui pritaria universiteto Taryba. Pertvarka galima ir Vyriausybės teikimu, tačiau Vyriausybė turi pateikti aiškius sprendimo argumentus: universitetas nevykdo arba netinkamai vykdo funkcijas, studijos neatitinka kokybės reikalavimų arba ekspertai pateikia neginčijamus argumentus, kuo pertvarka bus naudinga.
Jokių svarių argumentų dėl LSU prijungimo nebuvo pateikta – nėra kaštų ir naudos analizės, ekspertų išvadų. Apie pokyčius skubama skelbti neišklausius argumentų, neatsižvelgus į Tarybos ir Senato sprendimus. Tuo tarpu tarptautiniai ekspertai, vertinę Universitetą prieš kelerius metus, puikiai įvertino pokyčius moksle ir studijose.
Deja, atlikus numatytą pertvarką nematome jokios perspektyvos, sporto studijų ir mokslo plėtros, galimybių įgyvendinti savo strategiją, kurioje prioritetu laikoma LSU lyderystė kuriant sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, perteikiant ir diegiant naujausius sporto mokslo ir sveikatinimo pasiekimus.
Švietimo reformos architektai mano, kad LSU ir LSMU jungtuvės būtų pačios logiškiausios. Kokių įžvelgiate šio sprendimo padarinių?
Tiek sporto, tiek medicinos studijos yra labai specifinės. Jeigu vienas specializuotas universitetas prisijungia kitą specializuotą universitetą, bet tai nevyksta pariteto principu, nes LSMU yra gerokai didesnis tiek studijų programų, tiek personalo, tiek bendra organizacine prasme, tai, žinoma, didesnė organizacija siekia išlaikyti kuo didesnį status quo. Taigi akivaizdu, kad pasiliks vyrauti iki šiol LSMU buvusios prioritetinės mokslo ir studijų veiklos kryptys, kurios yra labiausiai susijusios su medicina.
Tokioje mokslo įstaigoje sportas, fizinis aktyvumas ir sveikatinimas tikrai nebūtų prioritetinė kryptis, ilgainiui šalyje neliktų ir sporto židinio.
Sporto mokslas yra tarpdisciplininis. Mes prarastume svarbią sporto mokslo dalį – visus socialinius mokslus – vadybos, ugdymo, kuriais grįstas trenerių ir kitų sporto bei sveikatinimo specialistų rengimas. O juk reformos esmė – telkti mokslo potencialą, bet ne skaidyti.
Mes daug dėmesio skiriame sveikatinimui – kineziterapijai, visuomenės sveikatai, kuri susijusi su fiziniu aktyvumu. Sporto mokslas yra išskirtinis, jo skaidyti negalima. Baiminamės, kad LSU prijungus prie LSMU nebeliks sporto mokslo.
Norėčiau dar paminėti, kad aukštojo mokslo reformos pradžioje ekspertai, teikę rekomedacijas dėl reformos vykdymo, nepasisakė dėl LSU prijungimo prie LSMU.
Ar galėtumėte pagrįsti teiginius užsienio šalių pavyzdžiais?
Pasaulyje veikia apie 200 sporto universitetų. Patys garsiausi – Norvegijos ir Kiolno sporto universitetai. Kai kuriuose plačios aprėpties universitetuose sporto padaliniai turi autonomiją ir patys atsako už studijų programas, mokslo kryptis, sporto strategijos įgyvendinimą. Sporto universitetai glaudžiai bendradarbiauja su šalies sporto organizacijomis, teikia rekomendacijas, jų nuomonė yra svarbi formuojant ir bendrą šalies sporto politiką, nes sporto srities, kaip ir kiekvienos kitos, plėtra yra neatsiejama nuo mokslo pasiekimų, specialistų rengimo. Veiklos efektyvumas pasiekiamas telkiant geriausius šalies specialistus, praktikus ir mokslininkus, o sportas, fizinis aktyvumas ir sveikatinimas yra ypač augantis verslo sektorius, kuris turi reikšmingą tiesioginę įtaką šalies žmonių gerovei. Lietuvoje vis dar menkai suvokiama sporto mokslo reikšmė.
Visame pasaulyje sporto studijos labai aiškiai apibrėžtos, jos nėra skaidomos, apjungia socialinę ir biomedicinos sritis. Tarptautinė sporto mokslo bendruomenė ypač plečia šalių bendradarbiavimą: atliekami bendri moksliniai tyrimai, rengiamos jungtinės sporto, fizinio aktyvumo, sveikatinimo studijų programos, itin aktyvūs studentų ir dėstytojų tarptautiniai mainai. Tai leidžia būti tarp lyderių, mokytis iš geriausiųjų ir siekti aukščiausios kokybės sporto studijų ir mokslo Lietuvoje.
Kitų šalių patirtis rodo, kad prijungus sporto universitetą prie kitos aukštojo mokslo įstaigos drastiškai sumažėja studijų programų, sporto mokslo krypčių.
Galbūt studijų programų LSU tikrai yra per daug?
Ne vienus metus Lietuvos specializuotuose universitetuose buvo leidžiama kurti programas, kurios jiems buvo nebūdingos. Sukurta daug panašių besidubliuojančių programų.
LSU visada vykdė tik su sportu susijusias programas, dirbtinai jų nekūrė.
Mūsų programos yra lygiai tokios pačios kaip ir panašiuose užsienio universitetuose, todėl dirbtinai jų mažinti nereikėtų.
Universitetų bendradarbiavimas gali būti plėtojamas nebūtinai mechaniškai juos jungiant. Beje, neseniai pasirašėme memorandumą dėl mokytojų rengimo Kauno regione ir planuojame vykdyti kūno kultūros mokytojų rengimą bendradarbiaudami su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU).
Valdininkai dažnai bando tikinti, kad reformos yra logiškos ir būtinos, tačiau joms labiausiai priešinasi universitetų vadovybė?
Mes pritariame reformoms, greitiems pokyčiams, tačiau viešai įvardijami kaip jų priešininkai, kurie nesuvokia bendros situacijos ir galvoja tik apie save. Atvirkščiai – mes jaučiamės atsakingi už sporto ir sveikatinimo plėtrą Lietuvoje.
Girdėjome teiginius, kad reformai prieštarauja Universiteto administracija, tačiau tai netiesa, nes už autonomiją pasisako ir akademinis personalas, ir svarbiausi valdymo organai – Senatas bei Taryba. Prieš LSU prijungimą pasisakė ir didelis būrys sporto specialistų, praktikų, sporto organizacijų atstovų, žymių Lietuvos kultūros, meno žmonių, kurie suvokia sportą ir kaip Lietuvos žmonių kultūros bei identiteto dalį.
Vos paskelbus apie švietimo pertvarką pateikėme savo poziciją ir ji nekinta – LSU pasirengęs konsoliduoti visas su sportu susijusias studijų programas ir mokslą.
Kokia LSU veiklos vizija?
LSU turi likti savarankiškas universitetas, nes toks statusas turi daug privalumų: sparčiai besikeičiančiame pasaulyje galime greitai priimti sprendimus, reaguoti į išorės pokyčius.
LSU turėtų būti sutelktos visos su sportu susijusios studijų programos – treniravimo sistemos, kūno kultūra, fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata, kineziterapija, taikomoji fizinė veikla, neįgaliųjų sportas, sporto medicina, aktyvus laisvalaikis, turizmas ir sporto vadyba. Sukoncentravus visas sporto krypties studijų programas LSU, neliktų nerentabilių studijų programų šioje srityje.
Be to, jau prieš kelerius metus atlikome Universiteto struktūrines permainas – liko tik pagrįstas katedrų, studijų programų, administracijos darbuotojų skaičius.
Bendradarbiaujame su giminingais užsienio šalių universitetais. Kartu vykdome mokslinius tyrimus su Danijos, Norvegijos, Izraelio, Suomijos, Švedijos, Olandijos, JAV, Čekijos, Anglijos, Kroatijos ir kitų šalių mokslininkais.
Esame įsitikinę, kad tai sporto mokslui ir studijoms duos daugiau naudos negu prijungimas prie kito Lietuvos specializuoto universiteto.
Kaip šalies sportas ir sveikatinimas atrodytų be Lietuvos sporto universiteto?
Sporto ir sveikatinimo sritys pasaulyje tampa vis svarbesnės. Pasiekimų sportas arba didysis sportas yra labai svarbus kiekvienai valstybei, nes tai yra dalis politikos, geriausias valstybės pristatymas pasauliui. Nepasieksime didelių sporto laimėjimų, jeigu nebus gerų trenerių. Mes juos vieninteliai rengiame šalyje – apie 90 procentų visų Lietuvos trenerių yra baigę LSU.
Labai svarbu parengti ir gerus kūno kultūros mokytojus, kurie gebėtų motyvuoti vaikus, pateiktų naujausių žinių apie sportą, sveiką gyvenseną, padėtų jiems suvokti fizinio aktyvumo naudą.
Apie būtinybę didinti kūno kultūros pamokų skaičių, padaryti jas įdomesnes rašoma net Vyriausybės programoje.
Dar viena svarbi kryptis – sveikatinimas ir fizinis aktyvumas. Kuo žmonės fiziškai aktyvesni, labiau rūpinasi sveikata, tuo daugiau naudos valstybei. Pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas gydo nuo 26 neinfekcinių lėtinių ligų. Taigi judėjimo nepakeis jokie vaistai, o vaistus judėjimas gali pakeisti.
Sveika gyvensena per fizinį aktyvumą yra sritis, kurioje sukaupėme didelę patirtį. Mūsų parengti specialistai padeda būti aktyviems, rengia metodikas ir rekomendacijas įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonėms.
Taigi puoselėjame ilgametes sporto, sveikatinimo ir fizinio aktyvumo tradicijas. Jeigu jų netęsime, vėliau teks pradėti iš pradžių. Viską sugriovę greitai nepastatysime.
Straipsnį parengė lrytas.lt žurnalistas Arūnas Karaliūnas
