Visame pasaulyje kovojant su koronaviruso COVID-19 pandemija žmonių prašoma likti namuose. Viena vertus, tai būtina, kad išvengtume masiško viruso plitimo, kita vertus – kelia kitokį pavojų žmonių sveikatai, nes gali sumažėti jų fizinis aktyvumas.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) doktorantė Anelė Gedmantaitė, kuriai vadovauja e. prof. p. dr. Aivaras Ratkevičius kartu su mokslininku Stuart Gray iš Glazgo universiteto (Jungtinė Karalystė), tiria, kokios yra 2 savaičių trukmės sumažėjusio fizinio aktyvumo pasekmės 18–30 metų amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui ir sveikatai.
Pirmieji tyrimų, kuriuos padėjo atlikti LSU studentai Paulius Kairys, Aurimas Šakelė, Gabrielė Pliuskutė ir Robertas Lasevičius, rezultatai rodo, kad sumažinus fizinį aktyvumą iki mažiau kaip 2500 žingsnių per dieną, sumažėjo visų tiriamųjų kelio tiesiamųjų raumenų jėga.
Jėga sumažėjo nedaug – vidutiniškai 4,5 proc., bet širdies susitraukimų dažnis atliekant vidutinio intensyvumo fizinį krūvį vidutiniškai padidėjo 15 dūžių per minutę.
Taigi 2 savaites apribojus fizinį aktyvumą iki 2500 žingsnių per dieną, mažėja žmonių fizinis pajėgumas. Įdomu tai, kad maždaug 25 proc. tiriamųjų nesugebėjo laikytis tokių fizinio aktyvumo ribojimų, o kontrolinės grupės tiriamieji, kuriems šie ribojimai nebuvo taikomi, vidutiniškai per dieną atlikdavo 7500 žingsnių.
Manoma, kad žmonių, kurie gyveno pirmykštės bendruomeninės santvarkos sąlygomis ir retai sirgdavo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, fizinis aktyvumas būdavo maždaug 16000 žingsnių per dieną.
