Irkluotoja Donata Vištartaitė: patekimas į stipriausiųjų aštuntuką būtų geras pasirodymas

LKKA kineziterapijos 3 kurso studentė Donata Vištartaitė –  du kartus tapo  pasaulio jaunimo iki 23 m. vienviečių valčių klasės irklavimo čempione ir Europos irklavimo čempionato bronzos laimėtoja. Prieš ketverius metus įstojusi į Akademiją, sportininkė neskuba baigti mokslų, dabar ji išėjusi akademinių atostogų. “Norėčiau gerai baigti studijas,įgyti kuo daugiau žinių, man neužtenka turėti diplomą. Po svarbiausių šių metų varžybų, žiemą grįšiu į Akademiją”,- sako LKKA studentė. Kiekvieną dieną ją galima sutikti Kauno irklavimo mokyklos bazėje raižančią Lampėdžių ežerą.

Nors dar prieš metus ji skynė laurus jaunimo čempionatuose, šiemet 23 metų sportininkė startuos Londono olimpinėse žaidynėse. Beje, ji vienintelė Lietuvos irkluotoja  dukart iš eilės laimėjusi Pasaulio jaunimo čempionatus.

 

–  Kaip pavyko prasibrauti į olimpines žaidynes?

 

Praėjusių metų vasarą Slovėnijoje vyko Pasaulio irklavimo čempionatas.  Moterų vienviečių valčių 2000 m B finale finišavau trečia ir galutinėje įskaitoje užėmiau 9 vietą, kuri atvėrė kelią į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Jose laukia nelengvas išbandymas. Sunku rungtis su labiau patyrusiomis varžovėmis, tačiau tikiuosi, kad tinkamai pasirengsiu žaidynėms. Tai- svarbiausias pasirodymas mano sportiniame kelyje.

 

–  Patekti į Londoną – kiekvieno sportininko svajonė. Kaip rengiatės čempionatui?

 

Ketinu dalyvauti trečiajame Pasaulio taurės etape, o vėliau vyksiu į treniruočių stovyklą Trakuose. Olimpinėse žaidynėse sieksiu patekti į stipriausiųjų aštuntuką. Tai- būtų puikus pasirodymas. Žinoma, daug kas priklausys nuo mano pasirengimo, oro sąlygų ir ,žinoma, sportinės sėkmės. Man dar reikia tobulėti, tikiuosi, kad po kelerių metų atkaklaus darbo pasieksiu geriausius rezultatus….

Kaip ir kiekvienas sportininkas- jaudinuosi, atrodytų galėčiau padaryti dar daugiau, geriau pasirengti žaidynėms. Pernai mano svajonė buvo rungtis Londone, šiemet kuo geriau žaidynėse pasirodyti.

 

–  Kiek laiko skiriate irklavimui? Kokia Jūsų dienotvarkė?

 

Dienotvarkė dažniausia priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų. Lietuvoje sezonas tęsiasi nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios, kitų metų laiku vykstame į treniruočių stovyklas užsienyje. Tačiau tam ne visada yra galimybės. Kiekvieną dieną 3-4 valandas irkluoju Lampėdžių ežere.

Kai pavargstu nuo irklavimo- persėdu ant dviračio, bėgu, sportuoju salėje.

 

–  Gali susidaryti įspūdis, kad irklavimas- romantiškas sportas?

 

Kai reikia siekti rezultatų- romantikos nelieka. Paprastai trasos įrengtos dirbtiniuose kanaluose, retai kada pavyksta pasigrožėti gamta. Tiesa, viena gražiausių trasų- Slovėnijoje. Ji įrengta šalia pilies, vaizdas išties nuostabus. Tačiau kai prasideda varžybos- matau tik valtį, vandenį, finišo liniją ir šalia plaukiančias varžoves.

 

–  Dažnai kalbama  apie įspūdingus atlyginimus futbole ar krepšinyje….

 

Akademinis irklavimas- nekomercinė sporto šaka, gyvenimui užtenka, tačiau milijonų neuždirbame. Nemažai kainuoja ir įranga, jos kokybė daro įtaką pasiekimams. Valtis gali kainuoti nuo 7 iki 10 tūks. eurų (apie 24- 34 tūks. litų), reikia ir kokybiškos aprangos, vos pusę metų galiu sportuoti Lietuvoje, apie keturis mėnesius praleidžiu užsienyje…Tiesa, viskuo rūpinasi Lietuvos irklavimo federacija ir Lietuvos olimpinis sporto centras.

 

–  Kada pratęsite mokslus LKKA? Ar pritaikote čia įgytas žinias?

 

Studijos Akademijoje man padeda geriau pasirengti varžyboms, kai kurias žinias, ypatingai psichologijos ir kineziterapijos, pritaikau praktiškai. Kaip ir kiekviena sporto šaka, irklavimas  turi “profesinę ligą”. Tai- nugaros ir kelių skausmai. Sportininkas turi išmanyti, kaip geriau pasirengti varžyboms, pajusti fizines ir psichologines  galimybes.  Šias žinias man perteikė Akademijos dėstytojai, tikiuosi, galėsiu daugiau skirti ir studijoms LKKA. Studijuoti grįšiu iškart po Naujųjų metų, turiu dar daug ką atrasti.

 

Ačiū už pokalbį.

 

Komentaras

 

Donatos treneris Algirdas Arelis: “ Donata atkakli ir kryptingai tikslo siekianti sportininkė. Mano patirtis siekia penkis dešimtmečius, tokių sportininkių buvo vos kelios. Konkurencija olimpiadoje- labai didelė, o jaunai sportininkei bus nelengva rungtis su patyrusiomis sportininkėmis.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai yra romantiškas sportas, tačiau tai klaidingas požiūris. Ne kartą po finišo sportininkės būna taip išsekusios, kad nepajėgia išlipti iš valties. Šiemet pernelyg drąsu būtų kalbėti apie medalį, mūsų pasirengimas ne toks, kokio norėtume. Kitose šalyse irklavimui skiriama daugiau dėmesio, sportininkus ruošia ne vienas specialistas. Nepaisant to, mums pavyksta išugdyti puikius sportininkus”.

 

                                                                 

Parengė Žilvinas Slauskis,

Akademijos atstovas žiniasklaidai