Informacija apie įgyvendintą projektą „Ūmaus trumpalaikio kalorijų apribojimo įtaka vyresnių moterų, turinčių antsvorį ir nutukimą, patirtam stresui, kognityvinei ir motorinei funkcijai “, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-15-0002

Siekiant ugdyti studentų gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus nuo 2019 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto universitete buvo įgyvendinamas projektas „Ūmaus trumpalaikio kalorijų apribojimo įtaka vyresnių moterų, turinčių antsvorį ir nutukimą, patirtam stresui, kognityvinei ir motorinei funkcijai“. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-15-0002) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2018), nuo 2015 iki 2050 m. pasaulyje vyresnių nei 60 metų gyventojų padvigubės ir išaugs nuo 12 iki 22 %, atitinkamai didesnė jų dalis bus nutukę ir turintys antsvorį. Taigi didėjant vyresnių asmenų, turinčių antsvorį ir nutukimą, populiacijai, atsiranda poreikis plėtoti efektyvias ir saugias svorio mažinimo metodikas.

Pastaraisiais metais protarpiniai ir periodiniai badavimai parodė, kad yra efektyvūs mažinant kūno masę ir kai kurių su antsvoriu, nutukimu ir amžiumi susijusių lėtinių ligų paplitimą. Nors ir teigiama, kad 3–6 savaičių periodas yra reikalingas smegenims ir kūnui adaptuotis prie protarpinio badavimo, visgi trumpalaikio badavimo atsakas yra mažai ištyrinėtas ir nepilnai suprastas, ypač nėra atlikta tyrimų su vyresniais asmenimis.

Taigi projekto tikslas buvo nustatyti, kaip ūmus dviejų dienų kalorijų apribojimas paveiks vyresnių moterų, turinčių antsvorį ir nutukimą, patiriamą stresą, kognityvines bei motorines funkcijas. Kineziterapijos studijų programos studentė Laura Petruškaitė, dirbdama komandoje su projekto vadove dr. Rima Solianik, dr. A. Sujeta bei doktorantėmis Laura Žlibinaite ir Margarita DrozdovaStatkevičiene, nustatė, kad, nepaisant dviejų dienų badavimo režimo metu padidėjusio pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies aktyvumo, autonominė nervų sistema buvo nepaveikta. Tačiau padidėjęs kortizolio lygmuo galėjo lemti pablogėjusį dėmesio lankstumą ir pagerėjusią pusiausvyrą vyresnio amžiaus moterims, turinčioms antsvorį ir nutukimą.

Praktikos metu studentė įgijo organizacinių gebėjimų, reikalingų planuojant tyrimus, bei žinių, kaip žmogaus organizmas reaguoja į ūmų kalorijų apribojimą, išmoko įvertinti patiriamą stresą, motorinių ir pažintinių funkcijų kaitą, įgijo gebėjimų analizuoti literatūrą ir aiškinti gautus rezultatus bei formuluoti išvadas.