Informacija apie įgyvendinamą projektą „ Galvos vėsinimo poveikis nuovargiui, atliekant tris skirtingas izometrinio krūvio strategijas, išsėtine skleroze sergantiems asmenims“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-03-0114
Lietuvos sporto universiteto inicijuojamais projektais siekiama spręsti įvairias mokslines problemas bei į jų sprendimų paieškas įtraukti ir šio universiteto studentus. Tokio pobūdžio veiklomis gabūs studentai skatinami įsilieti į mokslinį darbą, kelti savo kompetencijas bei įgyti mokslinės patirties.
Šį kartą Europos Sąjungos fondų investicijos skirtos siekiant ugdyti studentų gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus. Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Lietuvos sporto universitete buvo įgyvendinamas projektas „Galvos vėsinimo poveikis nuovargiui, atliekant tris skirtingas izometrinio krūvio strategijas, išsėtine skleroze sergantiems asmenims“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-03-0114. Projektą laimėjo ir kartu su vadovu vykdė LSU biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų studijų programos trečio kurso studentė Elvyra Ranonytė. Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Pagrindinis projekto tikslas – įvertinti išsėtine skleroze sergančių vyrų motorinės sistemos atsparumą centriniam ir periferiniam nuovargiui, atliekant paviršinį galvos ir kaklo sričių vėsinimą. Planuojamo tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti galvos ir kaklo paviršinio vėsinimo efektyvumo lygį nuovargio atsiradimui ir mažinimui. Eksperimento pradžioje buvo tikimasi, kad skirtingų izometrinių krūvių metu papildomai taikoma vėsinimo procedūra reikšmingai labiau paveiks nuovargio atsiradimą. Gauti rezultatai rodo, kad reikšmingo poveikio nuovargio sumažinimui papildomas galvos ir kaklo vėsinimas nepadarė, lyginant tarp krūvių reikšmingai mažesnis nuovargis buvo stebimas tik nenuspėjamo krūvio metu. Svarbu pabrėžti, kad nenuspėjamas (vs. monotoninis vs. nuspėjamas) izometrinis krūvis padidino abiejų grupių dopaminerginį aktyvumą, tačiau lyginant tarp grupių, galvos ir kaklo sričių vėsinimas papildomo efekto nesukėlė. Įdomu tai, kad visų trijų krūvių metu abiejų grupių vidinė raumens temperatūra padidėjo reikšmingai, tačiau streso hormono prolaktino koncentracija reikšmingai sumažėjo tik eksperimentinėje grupėje, kurioje buvo papildomai taikytas galvos ir kaklo sričių vėsinimas. Tiek kontrolinėje, tiek ir eksperimentinėje grupėse kortizolio koncentracija reikšmingai sumažėjo po visų trijų izometrinių krūvių ir toliau mažėjo praėjus vienai valandai po krūvių.
Projekte dalyvavusi studentė sėkmingai įvykdė projekte numatytas veiklas, gautus rezultatus pristatė Lietuvos sporto universitete organizuojamoje konferencijoje „Visų mokslų raktas yra klaustukas“ ir laimėjo pirmą vietą.
