Baigiantis rugsėjui Lietuvos sporto universitete (LSU) vyko Kūno kultūros rūmų 90-mečio minėjimas.
Renginyje pranešimus skaitė Lietuvos sporto muziejaus muziejininkas Eugenijus Rūkas, LSU profesorė dr. Vilija Fominienė ir Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Vilma Čingienė bei Lietuvos sporto enciklopedijos mokslinis redaktorius Renatas Mizeras.
Apskritojo stalo diskusiją „Valstybė ir sportas – 90 metų kartu“ vedė LSU lektorius Saulius Kavaliauskas.
Istorinėmis įžvalgomis apie Kūno kultūros rūmus dalijasi E. Rūkas:
Kūno kultūros rūmai (KKR) įsteigti 1932 m. liepos 15 d. Kūno kultūros įstatymu, kuris įsigaliojo paskelbus jį „Vyriausybės žinių“ Nr. 390 vietoje iki tol veikusios Lietuvos sporto lygos (įkurtos 1922 m.). Rūmus sudarė Respublikos Prezidento skiriamas direktorius ir Švietimo ministro skiriama 9 narių taryba. Rūmų veiklą prižiūrėjo Švietimo ministerija. Pirmuoju Rūmų direktoriumi buvo paskirtas dr. Antanas Jurgelionis, 1934-1940 m. KKR vadovavo Vytautas Augustauskas.
KKR savo veikloje vadovavosi 1932 m. Kūno kultūros įstatymu, 1934 m. KKR tarybos statutu, 1933 ir 1935 m. Kūno kultūros organizacijų santvarkos instrukcijomis, 1936 m. Valstybinio kūno kultūros ženklo statutu, 1937 m. Kūno kultūros organizacijoms tvarkyti ir registruoti taisyklėmis, kt. teisės aktais.
KKR vienijo ir koordinavo visų Lietuvoje veikusių sporto organizacijų veiklą, organizavo suvažiavimus, ruošė kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, teikė Švietimo ministrui kūno kultūros mokytojų kandidatūras, programas kūno kultūros mokytojo cenzui įgyti, išdavė leidimus užsiimti kūno kultūros praktika, steigė ir tvarkė sporto aikštes, sales, baseinus, jaunimo sveikatos priežiūros punktus. Visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutą ir, jei jis neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.
Prie KKR veikė sporto šakų kamuolio žaidimų, vandens ir žiemos sporto sąjungos. KKR įsteigė savo apskričių komitetus. 1932–1933 m. leido iliustruotą savaitinį žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata“.
1934 m. įkurta aukštoji kūno kultūros mokykla – Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Per ketverius metus jie paruošė tris absolventų laidas, kursus baigė 43 vyrai bei 63 moterys.
1936 m. įvestos normos Valstybiniam kūno kultūros ženklui gauti. 1936 m. vasarį KKR taryba priėmė Valst. kūno kultūros ženklo statutą. 1938 m. surengta Lietuvos tautinė olimpiada, kurios tęsinys mūsų laikais yra PLSŽ. 1934–1939 m. Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar LSU centriniai rūmai), Kauno sporto halė, Klaipėdos sporto rūmai.
1938 m., uždarius AKKK, VDU Humanitarinių mokslų fakultete įsteigta Kūno kultūros katedra, kuriai vadovavo KKR direktorius V. Augustauskas. Universitetas galėjo rengti platesnio profilio specialistus.
Lietuvos SSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940-12-17 nutarimu Kūno kultūros rūmai buvo perduoti Respublikiniam fizinės kultūros ir sporto komitetui. 1945-11-03 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI).
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas KKR fondas Nr. 933. Jį sudaro 3 apyrašai ir 4698 apskaitos vienetai/bylos. Dokumentų chronologinės ribos apima 1922 – 1943 m. laikotarpį (dokumentai lietuvių kalba).
