Universitetui – 84 metai! Prisiminkime, kaip vyko studijos Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose

Jau devintą dešimtmetį Lietuvos sporto universitetas yra išskirtinė aukštoji mokykla. Įkurta tarpukariu, ji drąsiai žengė per sudėtingus šalies laikmečius. Kviečiame susipažinti su Universiteto ištakomis, jo pradininkais ir studijomis prieš 84 metus.

1934 m. buvo įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Anot jų įkūrėjo Vytauto Augustausko, „Kūno kultūra tapo galingu visuomeniniu veiksniu, todėl buvome priversti kurti atskirą mokslo instituciją“. Steigiant kursus norėta suderinti kūno mankštos su karinio rengimo dalykais, kad baigusieji pasiruoštų mokyti gimnazijose abiejų dalykų – kūno kultūros ir karinio rengimo. Asmenys, baigę AKKK, įgydavo visas aukštąjį mokslą baigusiųjų teises.

Aukštieji kursai turėjo direktorių, du inspektorius ir lektorius. Direktoriumi buvo Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas. Mokslo inspektoriumi pirmuosius metus buvo V. Soblys, vėliau – dr. A. Jurgelionis, karinio rengimo inspektoriumi – maj. I. Mikučionis.

AKKK studijų kursas apėmė keturias dalykų grupes – pedagogikos, medicinos, mankštos ir karo mokslų.

Pedagogikos studijų grupėje parinkti tokie dalykai, kurie būtini mokytojams: bendrasis pedagogikos kursas, pedagogikos istorija, psichologija. Be teorinių dalykų, kiekvienas klausytojas, išklausęs specialybės dalykų kursą, privalėjo atlikti mokyklinę praktiką.

Medicinos studijų grupėje buvo studijuojama anatomija, fiziologija, žmogaus kūno sudėjimo ir konstrukcijų mokslas, kūno mankštos higiena ir pirmoji pagalba. Ši mokslų grupė sudaryta taip, kad suteiktų mankštos ir karo mokslui biologinį pamatą. Žmogaus kūno sudėjimo ir konstrukcijų mokslas buvo, tarsi perėjimas iš medicinos mokslų į kūno mankštos dalykus.

Mankštos studijų grupėje buvo teorinių ir praktinių dalykų. Teoriniai dalykai apėmė kūno mankštos teoriją, pritaikomąją mankštą, pagrindinę mankštą ir kūno kultūros istoriją. Pratybos apėmė mankštos pratybas ir žaidimus, vandens, žiemos mankštą, stovyklavimą ir keliavimą.

Karo studijos buvo suskirstytos į teorinius, eksperimentinius ir praktikos dalykus.

Mokslas AKKK prasidėdavo rugsėjo 15 ir baigdavosi kitų metų liepos 15 d. Klausytojai „laisvų“ atostogų neturėjo. Žiemą, Kalėdų atostogų metu, vykdavo žiemos kursai slidžių sportui. Vasaros metu – tarp liepos 15 ir rugsėjo 15 d. – pirmaisiais metais klausytojai privalėjo atlikti keliavimą po Lietuvos kraštą, antraisiais metais stovyklavimą ir po to – vyrai kariuomenėje, o moterys ligoninėse dirbti po 3 savaites. „Amžinų“ studentų kursai neturėjo. Neišlaikiusieji dviejų egzaminų turėdavo iš kursų pasitraukti.

AKKK antrosios laidos absolventas V. Kišonas apie studijas rašė: „Pasibaigus mokslo metams, reikėjo atlikti 300 km pėsčiųjų žygį pagal pasirinktą maršrutą. Išduotoje knygelėje reikėjo pažymėti aplankytas vietas. Grupę sudarė du asmenys. Dar reikėjo dalyvauti vasaros stovykloje. Kai kuriems studentams teko būti instruktoriais visuomeninių organizacijų stovyklose, o likusiems buvo suorganizuota stovykla prie Dusetų ežero“.

 Žiemos sporto pratybos – čiuožimas ir slidinėjimas – vykdavo Kaune ir jo apylinkėse. Kartą per metus visam studentų kursui buvo organizuojama 2 savaičių žiemos stovykla Zarasuose.

Plaukimas vyko Nemune, Kauno jachtklubo baseine prie Kanto gatvės. Jojimas buvo neprivalomas, tačiau jo pratybose dalyvaudavo visi. Pradinis mokymas vyko Husarų pulko manieže, Radvilėnų plente. Pavasarį jojimo pratybos vykdavo  Kleboniškyje ar Pažaislyje.

Studijų programa buvo nemažos apimties, o ją reikėjo išmokti per dvejus metus. Todėl darbo diena prasidėdavo 7 val. ryto ir baigdavosi 19 val. (būdavo dviejų valandų pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.). Pasibaigus paskaitoms ir pratyboms, nuo 20 val., 3 kartus per savaitę vyko jojimo pratybos. Dalis studentų priklausė sporto klubams, todėl turėdavo dalyvauti krepšinio, tinklinio rungtynėse.

Gabūs, tačiau neturtingi AKKK klausytojai gaudavo stipendijas. Kiekvienas baigęs klausytojas iždui atsiėjo 3120 litų, o visų trijų laidų studijos – 330751 litų.

Siekiant pagerinti mokslą AKKK buvo įkurta biblioteka, antropometrijos-fiziologijos kabinetas ir laboratorija. Šie kabinetai ir laboratorija, vadovaujami specialistų gydytojų, sudarė mankštos mokslo ir šalutinių biologinių mokslų tiriamąją instituciją.

AKKK išleido tik tris laidas, 106 klausytojus. Jie dirbo gimnazijose, progimnazijose, sporto klubuose bei vadovavo sporto apygardų darbui.

Parengė dr. Daiva Majauskienė