Nacionalinio Kauno dramos teatro kolektyvas turėjo galimybę išbandyti fechtavimą – sporto šaką, reikalaujančią ne tik greičio ir tikslumo, bet ir strateginio mąstymo. Užsiėmimą vedė Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, Lietuvos fechtavimo federacijos viceprezidentė ir ilgametė Lietuvos rinktinės narė Aida Vengalė bei trenerė Rasa Rimgailienė – buvusi ilgametė universiteto fechtavimo dėstytoja, trenerė, pasaulio veteranų fechtavimo čempionė ir vicečempionė.
Iš pradžių teatralai susipažino su fechtavimo istorija ir ginklų rūšimis – rapyra, špaga bei kardu. Vėliau praktinės dalies metu dalyviai atliko raumenų apšilimo ir koordinacijos pratimus. Trenerė A. Vengalė pabrėžė, kokie pratimai yra svarbūs fechtavimo sportui, siekiant išvengti traumų ir pagerinti techniką.
Antroje užsiėmimo dalyje trenerė Rasa Rimgailienė mokė pagrindinių stovėsenos judesių, rodydama, kaip taisyklingai laikyti špagą, kaip tinkamai stovėti, pulti ir gintis. Teatralams teko galimybė užsivilkti specialią fechtavimo aprangą ir atlikti kovos pratimus, pritaikant teorines žinias. „Svarbu atletiškumas ir strateginis mąstymas, dūris nėra svarbiausias“, – teigė trenerė R. Rimgailienė, akcentuodama, kaip svarbu išlaikyti taisyklingą stovėseną ir špagos kontrolę kovos metu.
Po užsiėmimo teatralai dalinosi įspūdžiais, o kai kurie net užsiminė, kad norėtų dar labiau gilinti savo žinias šiame elegantiškame ir dinamiškame sporte. Dalyviai pripažino, kad fechtavimas – tai ne tik fizinė veikla, bet ir savotiška teatrinė improvizacija, reikalaujanti didelės koncentracijos, greitos reakcijos ir gebėjimo numatyti priešininko veiksmus. Viena iš dalyvių, aktorė Inga Mikutavičiūtė, pasidalino savo jausmais apie naująją patirtį: „Buvo įdomu pabūti naujoje aplinkoje, kažkada galvojau, kad norėčiau lankyti fechtavimo treniruotes. Tiesa, ieškojau sceninio fechtavimo klubo, tačiau neradau. Tai čia toks, iš dalies, mažas seno noro išsipildymas.“ Aktorė minėjo, kad žavėjosi abiem trenerėmis, ypač jų laikysena ir vidiniu tvirtumu: „Tokie žmonės įkvepia. Patiko pabūti ne komforto zonoje. Tiesa, nenuneigsiu, kad buvo labai nedrąsu bandyti realią kovą, kurios esmė – durti priešininkui.“
Aktorius Tomas Erbrėderis sakė: „Net ir per trumpą laiką trenerės „nupiešė“ platų šios sporto šakos horizontą. Mąstymas, strategija, fizinis pasirengimas, oponento jutimas… Kiek daug dalykų telpa šiame sporte. Bet mums, teatralams, tai nėra tik sportas. Tai laukas, kur gimsta kova už tiesą, kova už meilę, kova už savo gyvybę. Anksčiau teatras dažnai išnaudodavo šią kovos raišką, o dabar rapyrą, špagą ar kardą pakeitė kitos režisūrinės priemonės.“
„Fechtavimas – tai sporto šaka, kurioje dera viskas: pirmiausia, pagarba priešininkui, toliau fiziniai gebėjimai, tokie kaip greitis, jėga, reakcija, koordinacija, ir protas, nes būtina sekundžių greitumu išanalizuoti bei atpažinti priešininko ketinimus ir priimti teisingą sprendimą norint laimėti kovą. Šis sportas lavina strateginius ir analitinius gebėjimus bei išlaisvina emocijas. Buvo ypač smagu stebėti aktorių susikaupimą mokantis pagrindinių judesių, jaudulį ir norą kuo greičiau stoti dvikovon su kolega bei „pasimatuoti“ savo gebėjimus fechtuotis. Panašu, kad pavyko aktorius „užkrėsti“ šios sporto šakos emocija, tad lauksime treniruotėse. Tai sporto šaka, kuriai amžiaus ribų nėra, svarbiausia – noras mokytis perprasti“, – treniruotės rezultatą pakomentavo A. Vengalė.
NKDT informacija
LSU nuotraukos
