LSU SMD mokslinė konferencija  „Visų mokslų raktas yra klaustukas“ 

2020 m. LSU SMD mokslinė konferencija  „Visų mokslų raktas yra klaustukas“  (2020 m. gegužės 11 ir 14d.)

 Pirmininkas prof. dr. Edmundas Jasinskas
Pavaduotoja  soc. m. dr. Birutė Statkevičienė

KONFERENCIJOS TIKSLAS: plėsti, gilinti studentų žinias, skatinti mokslinę veiklą.

Konferencija vyks dviem etapais:
Preliminari konferencija vyks 2020 m. gegužės 11d. (pirmadienis)   (15.30 val.)

Baigiamoji konferencija – 2020 m. gegužės 14d. (ketvirtadienis)  (15.30 val.)

2020 m. gegužės 11 d.(pirmadienis) (15.30 val.)
Pirmoji sekcija
Darbo kryptis – SOCIALINIAI KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ASPEKTAI
. TRENIRAVIMO TECHNOLOGIJOS

2020 m. gegužės 11 d.(ketvirtadienis) (15.30 val.)
Antroji sekcija
Darbo kryptis – FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA, REABILITACIJA IR 
SPORTO FIZIOLOGIJA

2020 m. gegužės 11 d. (15.30 val.)
Trečioji sekcija
Darbo kryptis – TURIZMO IR SPORTO VADYBA

2020 m. gegužės 14 d.(ketvirtadienis) (15.30 val.)

BAIGIAMOJI KONFERENCIJA

Dalyvavimo konferencijoje sąlygos

Konferencijoje gali dalyvauti visų Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programos studentai, pateikę tezes lietuvių ar anglų kalbomis. Kartu su tezėmis dalyviai (išskyrus LSU studentus) turi pateikti dokumento, liudijančio, kad jis yra universitetinės aukštosios mokyklos bakalauro studijų studentas, kopiją.

Konferencijos Mokslinis komitetas, susipažinęs su pateiktomis tezėmis, sprendžia (recenzuoja pateiktas tezes), ar jos atitinka skelbtus reikalavimus ir (jei reikalavimus atitinka) informuoja autorių apie atitikimą dalyvauti konferencijoje. Be to, jeigu tezės neatitinka skelbtų reikalavimų, Mokslinis komitetas net nesvarstydamas turi teisę jas  atmesti  (pranešimo neįtraukti į konferencijos programą), o studentui neleisti skaityti pranešimo konferencijoje. Konferencijoje negalima skaityti pranešimus  jei jis jau buvo skaitytas kitose mokslinėse konferencijose. Tas pat yra ir su pranešimų tezėmis. Jos niekur neturi būti anksčiau spausdintos.

Konferencijos pranešimų reglamentas

Konferencijos pranešimo trukmė 8 min., diskusijoms skiriamos 5 min. Tada pranešėjas atsako į klausimus. Klausimus pateikia konferencijos mokslinio komiteto nariai.

Vertinimas

Kiekvienas dalyvaujantis konferencijos Mokslinio komiteto narys 10 balų sistema vertina: idėjos  originalumą, praktinį reikšmingumą,  teorinės dalies pristatymą, tyrimo metodų, organizavimo, gautų rezultatų pristatymą ir aptarimą, išvadų formulavimą, gebėjimą apginti nagrinėjamą temą, idėją. Balų vidurkis apskaičiuojamas iš visų Mokslinio komiteto narių įvertinimų.

Pirmos vietos laimėtoju tampa studentas, kurio pranešimas sekcijoje įvertinamas aukščiausiu visų dalyvavusių Mokslinio komiteto narių balų vidurkiu. Rezultatai skelbiami viešai pasibaigus sekcijos darbui ir / ar baigiamajai konferencijai.

Baigiamojoje konferencijoje pranešimus turi teisę skaityti po du kiekvienos darbo krypties studentus, kurių darbai buvo geriausiai įvertinti, ir dar du studentai, surinkę daugiausia balų iš visų konferencijos dalyvių. Baigiamojoje konferencijoje dalyvauja iki 8 studentų, kurių pranešimai vertinami ta pačia sistema, kaip ir preliminarinėje konferencijoje.

Pranešimus baigiamojoje konferencijoje galima skaityti anglų kalba. Pranešimo vaizdinės priemonės  (lentelių, paveikslų) užrašai irgi gali būti  pateikti anglų kalba.

Baigiamojoje konferencijoje didžiausią įvertinimą pelnęs (surinkęs didžiausią balų vidurkį) studentas tampa konferencijos nugalėtoju, surinkęs mažiau balų – užima antrą vietą, dar mažiau – trečią ir t. t.

Baigiamojoje konferencijoje 1–3 vietą užėmę studentai apdovanojami padėkos raštais ir prizais, jų vadovai – garbės raštais ir suvenyrais. Studentai ir jų vadovai, užėmę ketvirtą ir kitas vietas finalinėje konferencijoje – padėkos raštais ir suvenyrais. Studentams, patekusiems į baigiamąją konferenciją, bet nedalyvavusiems joje, apdovanojimai neįteikiami.

Reikalavimai tezėms

Tezėse (pateiktas pavyzdys) turi būti aiškiai suformuluoti: pranešimo pavadinimas, tyrimo tikslas ir uždaviniai, nurodyti tyrimo metodai bei jų organizavimas, pateikta rezultatų santrauka.  Tezių apimtis – vienas A4 formato puslapis. Tekstas turi būti suredaguotas ir atspausdintas kompiuteriu „Times New Roman“ šriftu, 3 mm (Single) intervalu, šrifto dydis 12 pt. Paraštė viršuje – 20 mm, apačioje – 15 mm, dešinėje – 20 mm, kairėje – 25 mm. Lapo viršuje didžiosiomis raidėmis rašomas tezių pavadinimas, po juo mažosiomis raidėmis – autoriaus vardas ir pavardė, aukštoji mokykla, fakultetas, kursas, žemiau – mokslinio vadovo pavardė. Lapo viršuje būti nurodyta konferencijos darbo kryptis. Pranešimų tezės turi būti pristatytos iki 2020 m. gegužės 4 d. 12 val. Tezes atsiųskite LSU  SMD koordinatorei  dr. Birutei Statkevičienei (Sporto g. 6, Kaunas LT-44221, el. paštas birute.statkeviciene@lsu.lt, Pasiteirauti: tel. +370 37 302 666.

Tezių pavyzdys

SOCIALINIAI KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ASPEKTAI

SKIRTINGŲ TAUTYBIŲ MOKLSEIVIŲ GYVENSENOS ĮGŪDŽIŲ TYRIMAS

Rapolas Žeimys, Greta Oklinskaitė

Sporto biomedicinos fakulteto ketvirto kurso studentai

Mokslinė vadovė doc. dr. Vilija Malinauskienė

Tyrimo aktualumas. Sveikata – tai  visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų nebuvimas.  Šiandien vis dažniau kalbama apie sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos problemas bei sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo svarbą vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje. Sveiko gyvenimo įpročių ugdymas nuo pat vaikystės yra bene pats svarbiausias sveikatos stiprinimo veiksnys, nes žinios, geri įgūdžiai ir pavyzdžiai yra reikalingi tam, kad galėtume įvertinti ir išsiugdyti teigiamas nuostatas bei pajusti atsakomybę už savo sveikatą.

Šiuo tyrimu įvertinami Lietuvos, Portugalijos, Lenkijos moksleivių gyvensenos įgūdžiai.

Tikslas – įvertinti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos moksleivių gyvensenos įgūdžius.

Uždaviniai: 

  1. Įvertinti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos moksleivių mitybos įpročius.
  2. Nustatyti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos moksleivių fizinio aktyvumo įpročius.
  3. Įvertinti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos moksleivių žalingus įpročius.
  4. Ištirti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos moksleivių sveikatos nusiskundimus.
  5. Įvertinti Lietuvos, Portugalijos ir Lenkijos tautybių moksleivių lytinio gyvenimo įpročius.

Metodai: 

  1. Vienmomentis tyrimas.
  2. Anoniminė anketinė apklausa.
  3. Lietuvos (n = 200), Portugalijos (n = 87), Lenkijos (n = 200) 8–9 klasių moksleiviai (n = 487).
  4. Klausimynas: Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC.
  5. Statistinė analizė: c2, laisvės laipsniai, p (p < 0,05).

Rezultatai:

  1. Analizuojant mitybos įpročius aptikti statistiškai reikšmingi pusryčių įpročių, vaisių, daržovių, saldumynų, kokakolos ar kitų saldžiųjų gėrimų, žuvies vartojimo skirtumai.
  2. Išanalizavus skirtingų tautybių moksleivių fizinį aktyvumą paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp fizinio aktyvumo ne pamokų metu ir laiko (valandų per savaitę), praleisto mankštinantis.
  3. Tiriant vaikų žalingus įpročius paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių nustatyti analizuojant rūkymo dažnumą, alkoholinio gėrimo (vyno) vartojimą.
  4. Ištyrus vaikų sveikatos nusiskundimus, buvo aptikti statistiškai reikšmingi skrandžio ar pilvo skausmų jutimo, nugaros skausmo, nervinės įtampos ar susirūpinimo, galvos svaigimo ar silpnumo, nemigos skirtumai.
  5. Ištyrus skirtingų tautybių moksleivių lytinį aktyvumą, statistiškai reikšmingų duomenų neaptikta.