Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnas, Europos ir pasaulio profesionalų bokso čempionas Eimantas Stanionis dažnai apsilanko universitete. Nepaisant to, kad pasirengimas svarbiausioms kovoms atima beveik visą laiką, jam įdomu tai, kas vyksta Alma Mater.
LSU žinomas boksininkas praleido ne vienus metus. Čia jis baigė Treniravimo sistemų bakalauro, Sporto edukologijos magistro studijas, tad šįkart su E. Stanioniu kalbėjome apie gyvenimo ir karjeros pasirinkimus.
Jauniems žmonėms pasirinkti gyvenimo kelią nelengva. Ką patartum? Į ką labiausiai reikėtų sutelkti dėmesį?
Patarti nėra lengva. Man atrodo, kad svarbiausia – ieškoti ir bandyti. Toks galėtų būti tikrasis kelias. Tačiau tam reikia negailėti jėgų, kad išties pajustum, kas labiausiai patinka. Ir kuo daugiau dalyvauti įvairiuose veiklose – nuo savanorystės iki sporto užsiėmimų.
Pateiksiu savo pavyzdį. Iš pradžių neplanavau studijuoti universitete, bet kai apsisprendžiau, nesigailėjau. Naujos žinios atvėrė platesnes galimybes, į daug ką pažvelgiau kitaip.
Nors boksas atima didžiąją tavo laiko dalį, pasirinkai studijas Lietuvos sporto universitete.
Pasirinkau studijas universitete, nes norėjau kuo daugiau suprasti ir sužinoti. Visų pirma, sportininkas turi perimti tai, ką nori perduoti treneris. Tam reikia žinių. Antra, norėjau labiau įsigilinti į treniruočių procesą, kaip kuo geriau išnaudoti joms skirtą laiką, atsigauti po krūvių, susidaryti tinkamą mitybos planą ir daug kitų dalykų.
Lietuvos sporto universitete viskas sukasi apie sportą. Svarbių žinių suteikė sporto mokslininkų įžvalgos, naujausi moksliniai straipsniai. Tai man buvo svarbus atradimas.
Universitete atliekama daug įvairių testavimų, ir pats bandžiau atlikti, o dar labiau norėjau juose dalyvauti. Tarkime, protarpinio badavimo ar kiti tyrimai.
Treniravimo sistemos man padėjo dar daugiau sužinoti apie sporte vykstančius procesus. Nors kaip profesionalus sportininkas turiu sukaupęs patirties, tačiau atradau ir daug naujų dalykų. O svarbiausia – išmokau nesustoti.
Ir toliau domiuosi, kokie pasirodė naujausi tyrimai apie treniravimą ir mitybą. Man jie padėjo ir padeda, kaip taisyklingai sportuoti, atgauti jėgas po treniruočių bei kovų.
Lietuvos sporto universitete baigiau bakalauro ir magistro studijas, sutikau daug sporto ir sveikatingumo sričių profesionalų. Iki šiol palaikome glaudų ryšį.
Kaip tavo gyvenime atsirado boksas? Ką reikia daryti, kad pasiektum tokias aukštumas?
Nors dažnai kalbama apie talentą, tačiau daug dėmesio skiriu geram pasirengimui, darbo etikai. Stengiuosi kuo daugiau domėtis, pritaikyti turimas žinias.
Tiesa, kelias į boksą nebuvo tiesus. Pradėjau nuo karatė, tačiau po daugelio pergalių nejaučiau motyvacijos. Perėjau į boksą. Čia konkurencija labai didelė. Iš pradžių buvo sunku. Nesisekė nei treniruotėse, nei ringe. Nesėkmės mane motyvavo, norėjau įrodyti, kad galiu būti geresnis.
Boksas, kaip ir kitos dvikovos sporto šakos, – vienas sunkiausių. Tavęs niekas nepakeis. Viską turi daryti pats. Be to, ši sporto šaka apipinta įvairiais mitais, kad čia patiriamos nuolatinės traumos ir kita. Per visą karjerą man net nosies nesulaužė. Labai svarbu, kad bokse dirbtų profesionalai, Lietuvos sporto universitete parengti treneriai, kitų sričių specialistai. Tuomet ir požiūris keisis.
Kiek tavo pasiekimams svarbus treneris?
Augau be tėčio, su mama, seneliais. Mano treneris – Vidas Bružas. Jis buvo tarytum gyvenimo vedlys. Jei ne treneris, neaišku, kaip būtų susiklostęs gyvenimas ir sportinė karjera.
Jis parengė aiškų planą, kaip siekti užsibrėžtų tikslų – nuo treniruočių, stovyklų iki mitybos, gyvenimo būdo.
Dabartinei kartai nelengva ne tik pasirinkti, bet ir išlikti motyvuotiems. Ką patartum jauniems žmonėms, kaip rasti savyje jėgų siekti tikslo?
Savęs paieškos gali užtrukti ne vienus metus. Reikia nesustoti, nuolat eiti į priekį. Dabar visko daug, dažnai nelengva, bet turi pats priimti sprendimą ir kryptingai siekti savo tikslo.
Ačiū už pokalbį.
