Jau daug metų Lietuvos sporto universitetas (LSU) vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su mokinių fiziniu aktyvumu. LSU yra Pasaulinio aktyvių ir sveikų vaikų aljanso ((angl. Active Healthy Kids Global Alliance) narys (aljansui vadovauja prof. dr. Mark Tremblay iš Kanados) ir jau antrą kartą parengė „Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitą, Global Matrix 4.0“. Ją rengė ir dar 56 šalys.
Siekiant skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą visame pasaulyje, 2014 m. buvo įkurtas Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas. Viena iš šio mokslininkų, sveikatos specialistų ir kitų suinteresuotųjų grupių tinklo iniciatyvų – skatinti nacionalinių vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitų rengimą. Ataskaitos tikslas – pagilinti žinias apie dabartinę „tautos būklę“, susijusią su vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo lygiu, nustatyti esamų žinių (tyrimų) spragas ir veikti, siekiant daryti įtaką tyrėjams ir suinteresuotosioms šalims, galinčioms teigiamai paveikti vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo galimybes.
Ataskaitos rengimo darbo grupė Lietuvoje buvo sudaryta iš mokslininkų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovų (vadovas prof. dr. Arūnas Emeljanovas). Rengiant Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitą, atlikta 5–17 metų amžiaus vaikų fizinio aktyvumo ir su juo susijusių rodiklių literatūros / dokumentų šaltinių analizė. Analizę sudarė moksliniai straipsniai Lietuvos ir užsienio žurnaluose, įvairios tarptautinės ir nacionalinės, mokslinės ir praktinės ataskaitos, taip pat įvairių institucijų ir organizacijų, susijusių su sveikata ir fiziniu aktyvumu, dokumentai (įstatymai, potvarkiai, poįstatyminiai aktai ir kt.). Dauguma analizuojamų literatūros šaltinių buvo publikuoti po 2017 m. Surinkti duomenys buvo kritiškai apdoroti, siekiant nustatyti ir įvertinti 10 fizinio aktyvumo rodiklių: 1) bendras fizinis aktyvumas; 2) dalyvavimas organizuotoje sportinėje veikloje; 3) aktyvūs žaidimai; 4) aktyvus susisiekimas; 5) sėslus elgesys; 6) fizinis pajėgumas; 7) šeima ir bendraamžiai; 8) mokykla; 9) bendruomenė ir aplinka; ir 10) valstybinė politika. Kiekvienas rodiklis buvo vertinamas nuo A iki F raidėmis (A – geriausias rezultatas, F – prasčiausias). Pliuso „+“ arba minuso „-“ ženklas buvo įtrauktas, jei kuris nors įvertinimas buvo kur kas didesnis arba mažesnis už viršutines arba apatines ribas.
Išvados. Per paskutinius ketverius metus suprastėjo šie su fiziniu aktyvumu susiję rodikliai: bendras fizinis aktyvumas, aktyvus susisiekimas, sėslus elgesys; pagerėjo – dalyvavimas organizuotoje sportinėje veikloje, šeima ir bendraamžiai, bendruomenė ir aplinka.
Lietuvos su fiziniu aktyvumu susiję rodikliai lyginant su kitomis 56 pasaulio šalimis yra vidutiniški. Geriausiai bendras fizinis aktyvumas vertinimas Danijoje, Suomijoje, Japonijoje, Slovėnijoje.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas per paskutinius 4 metus šiek tiek sumažėjo. Turint galvoje, kad jis ir iki šiol buvo pakankamai mažas, tai gali kelti vis didesnę grėsmę žmonių gerovei ir tapti rimta finansine našta valstybei bei visuomenei.
Pagrindinės rekomendacijos Lietuvos mokinių fiziniam aktyvumui didinti:
- Rekomenduojamą fizinio aktyvumo kiekį dažniau pasiekia berniukai nei mergaitės ir jaunesni vaikai, palyginti su paaugliais, veiksmingos strategijos, kaip padidinti mergaičių ir paauglių fizinio aktyvumo lygį, turėtų būti prioritetinės.
- Mokyklose atsakingiau turėtų būti įgyvendinamos „Aktyvios pertraukos“.
- Tėvai, mokytojai ar mokyklų administracija galėtų nustatyti ribas, kiek vaikai ir paaugliai naudotųsi įvairiais skaitmeninių technologijų įrenginiais.
- Svarbu registruoti fizinio pajėgumo rodiklius ir nuosekliai juos sekti, siekiant laiku užkirsti kelią sveikatos rizikų atsiradimui. Sukurti ir įdiegti mokyklinio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo monitoringo sistemą.
- Didinti fizinio ugdymo pamokų skaičių, kartu inicijuojant fizinio ugdymo / pradinių klasių mokytojų kompetencijų atnaujinimą, priemonių ir fiziškai aktyvios infrastruktūros mokykloje ir aplink ją gerinimą.
- Didinti neformalaus fizinio ugdymo pasiūlą ir prieinamumą visiems vaikams ir paaugliams.
- Mokslininkų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas yra ypač svarbus skatinant vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą. Deja, kai kalbama apie mokinių fizinio aktyvumo skatinimą, per retai įsiklausoma į mokslininkų išvadas.
