Kūno vaizdas yra daugiakomponentis konstruktas, reiškiantis kūno išvaizdos ir jo funkcijų psichinę reprezentaciją. Kūno vaizdas gali būti tiriamas suvokimo, pažinimo, emocijų ir elgesio aspektais. Fizinio aktyvumo ir sporto ryšiai yra kompleksiniai ir abipusiai. Viena vertus, fizinis aktyvumas gali teigiamai veikti kūno vaizdą per kūno funkcionalumo, pasitikėjimo savimi, interoceptinio sąmoningumo, saviveiksmingumo stiprėjimą. Kita vertus tas pats fizinis aktyvumas gali neigiamai veikti kūno vaizdą, jei veikia tam tikri specifiniai aplinkos veiksniai, kuriuos aptarsime toliau. Bet ir pats kūno vaizdas gali būti veiksnys, kuris skatina arba mažina fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui: negatyvus kūno vaizdas, nepasitikėjimas savo kūnu, rūpestis dėl antsvorio, socialinio kitų žmonių priėmimo, kitokia nei daugelio žmonių išvaizda bei įsitikinimas, kad atrodoma prastai arba sveriama per daug, gali būti vieni iš veiksnių, kurie stabdo žmones pradėti fizinį aktyvumą arba yra veiksniai, dėl kurių fizinis aktyvumas yra nutraukiamas. Kita vertus, pozityvus kūno vaizdas, suprantamas kaip patogumas savo kūne, meilė, pagarba savo kūnui, gebėjimas atsispirti socialiniam spaudimui atitikti išvaizdos „standartus“, yra veiksnys, kuris skatina žmones rūpintis savimi, tarp kitų su sveikata susijusių dalykų investuojant ir į fizinį aktyvumą.
Taigi pozityvaus kūno vaizdo stiprinimas ir saugios bei įtraukios fizinio aktyvumo aplinkos kūrimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad kuo daugiau žmonių būtų fiziškai aktyvūs bei išliktų tokie visą laiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinka, kurioje akcentuojama išvaizda, o treneriai komentuoja išvaizdą, mankštinimosi tikslus sieja su kūno apimtimis ir pokyčiais bei pabrėžia kūno išvaizdą kaip pagrindinį mankštinimosi rezultatą, veda prie sportuojančiųjų nesaugumo dėl fizinės išvaizdos, nusivylimo sportine veikla, disfunkcinės mitybos ir valgymo sutrikimų bei disfunkcinio mankštinimosi stiliaus (kai žmogus sportuoja tam, kad nubaustų, kontroliuotų, nualintų savo kūną, išeikvotų suvartotas kalorijas, sportuoja nesaugioje aplinkoje, nejausdamas malonumo, siekdamas perdirbti, pertvarkyti savo kūną, jį kontroliuoti). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad pozityvus kūno vaizdas yra siejamas su dėmesingu įsisąmoninimu grįstu mankštinimosi stiliumi, intuityviu mankštinimuisi ir intuityviu valgymo stiliumi. Intuityviam mankštinimosi stiliui būdingas dėmesingas įsisąmoninimas, apimantis gebėjimą atpažinti, sekti ir besąlygiškai priimti savo mintis ir kūno interocepcinius (vidinius) bei eksterocepciniu pojūčius. Dėmesingas įsisąmoninimas yra siejamas su vidine mankštinimosi motyvacija, geresne savikontrole, saviveiksmingumu ir aukštesniu bendru savęs vertinimu. Paprastais žodžiais kalbant, mankštinamasi tausojant save, su meile ir pagarba savo kūnui, atpažįstant ir atsižvelgiant į savo kūno siunčiamus signalus.
Kalbant apie sportininkus, dalyvaujančius sportinėje veikloje, būtina pabrėžti, kad jų kūno vaizdas yra geresnis nei nesportuojančių. Tačiau sportininkams, kaip ir kitiems, gali būti sunku atitikti socialinius išvaizdos „standartus“. Ypač tai ryšku tarp moterų, pasirinkusių tas sporto šakas, kuriose tradiciškai dominavo vyrai (pvz., krepšinis, futbolas, boksas), nes šios moterys prastai atitinka joms skirtus stereotipinius išvaizdos lūkesčius. Tačiau ir vyrai sportininkai gali susidurti su šios srities problemomis, jei dalyvauja sporto šakose, kurios nesusijusios su visuomenėje garbinamais dominuojančio vyriškumo „standartais“. Tyrimai rodo, kad dažnai sportininkai patiria dvigubą spaudimą dėl išvaizdos ir kūno svorio kontrolės. Pirmas spaudimo šaltinis yra socialinė ir kultūrinė aplinka, o antras – sporto aplinka. Sporto šakose, kuriose mažesnis kūno svoris lemia geresnį sportinį rezultatą, ir estetinėse sporto šakose gali vyrauti nesaugumą dėl fizinės išvaizdos kurianti aplinka. Tarp labiausiai tyrinėjamų specifinės sporto aplinkos veiksnių yra komandos draugų spaudimas dėl išvaizdos, su kūno svorio valdymu susijusi politika, sportinė apranga. Tačiau vienu iš svarbiausių veiksnių formuojantis ir palaikant kūno vaizdą laikomas trenerio požiūris ir elgesys. Siūlymas laikytis dietos, reikalavimas vesti mitybos dienoraščius, sportininko kūno išvaizdos, svorio ir maisto pasirinkimo komentavimas bei kontroliavimas, svėrimas, svorio sekimas yra vieni iš veiksnių, kurie, kaip rodo tyrimai, gali privesti prie nesaugumo dėl išvaizdos ir kūno , žemo energijos gavimo, santykinio energijos deficito, atletinės triados (mitybos nepakankamumas arba valgymo sutrikimai, osteoporozė, sutrikusi hormonų veikla). Santykinis energijos deficitas fizine prasme gali lemti prastą atsigavimą, imuninės sistemos nusilpimą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Nepasitikėjimas savo kūnu siejamas ir su depresyvia nuotaika, nuotaikų kaita, irlzumu, socialine izoliacija, dažnesnėmis traumomis, valgymo sutrikimų, dažnesnių peršalimo ligų, iškritimo iš sportinės veiklos ilgiems periodams bei prastesniais bendrais sportiniais rezultatais ir sportiniais rezultatais per varžybas. Šios būklės yra ypač pavojingos paauglystėje. Jos gali visam gyvenimui paveikti tiek fizinę sveikatą, tiek sportuojančiojo asmenybę, pasitikėjimą savimi ir savo kūnu. Taigi trenerio vaidmuo užtikrinant pozityvios ir saugios aplinkos, kurioje sportininkai pasitikėtų savimi ir savo kūnais, kūrimą yra vienas svarbiausių uždavinių.
Fizinio ugdymo mokytojai irgi privalo kurti saugią aplinką, kurioje vaikai ir jaunimas išmoktų pasitikėti savo kūnais. Svarbu, kad fizinio ugdymo pamokose nebūtų stiprinama nuostata, jog kūnas pats savaime negali būti patogus, juo negalima pasitikėti, jį reikia perdirbti ir pertvarkyti taikant fizinį aktyvumą. Fiznio aktyvumo aplinka privalo būti saugi fizinės išvaizdos atžvilgiu. Deja, tyrimai atskleidė, kad ne visada pavyksta to pasiekti ir kūno vaizdo problemos fizinio ugdymo srityje tokios didelės, jog kai kurie mokslininkai jas vadina drambliu kambaryje. Ypač šios problemos ryškėja paauglystėje ir negatyvus kūno vaizdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių daugelis paauglių atsisako mankštintis arba dalyvauja fiziniame ugdyme vedami kontroliuojamos motyvacijos, be to, formuodamiesi nuostatą, kad savo kūnu negalima pasitikėti. Su tuo ypač dažnai susiduria paaugliai, kurių išvaizda neatitinka socialiai pageidaujamų standartų, kurių išvaizda skiriasi nuo daugumos, turintys negalių ar sveikatos problemų, turintys antsvorio ir prastesnio fizinio pajėgumo vaikai bei paaugliai. Mūsų tyrimai parodė, kad jei mokytojai fizinio ugdymo pamokose taiko būdus ir priemones, remiančias autonomiją, mokiniai turi geresnį kūno vaizdą. Taigi fizinio ugdymo mokytojai, kaip ir kiti fizinio aktyvumo ir sporto specialistai bei treneriai, privalo būti mokomi kurti įtraukiąją fizinio aktyvumo aplinką, kurioje saugiai galėtų jaustis visi vaikai ir paaugliai.
Deja, buvo pastebėta, kad Europos sporto studijose kūno vaizdo tema susilaukia itin mažai dėmesio. Tai tapo pagrindu kuriant projektą „Body Image and Inclussive Physical Activity, BIIPA“, finansuojamą Europos Sąjungos (2022-1-SE01-KA220-HED-000088261*). Projekte yra siekiama sukurti 7,5 ir 15 ECTS apimties modulius, skirtus Europos aukštosioms mokykloms, kuriuos jos galėtų lanksčiai integruoti į savo formalias studijas. Be to, buvo siekta sukurti 3 ECTS apimtis multikredencialų modulius, kurie gali būti siūlomi kaip savarankiškos studijos kvalifikaciją keliantiems sporto, fizinio aktyvumo, fizinio ugdymo specialistams bei asmenims, dirbantiems fizinio aktyvumo ir sporto valdymo srityse. Projekto metu buvo parengti modulių aprašai, paskaitų ir seminarų medžiaga, studentų gebėjimams patikrinti skirta medžiaga ir medžiaga savarankiškoms studijoms.
BIIPA projekte dalyvavo mokslininkai, dirbantys psichologijos, fizinio ugdymo ir sporto, fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos srityse. Projekto lyderis yra Kristianstad universitetas (Švedija), dalyvauja Neapolis University Pafos (Kipras), Porto universitetas (Portugalija), Paderborn universitetas (Vokietija), Triskelion įmonė (Norvegija). Lietuvos sporto universitetui atstovauja prof. dr. Rasa Jankauskienė, doc. dr. Miglė Bacevičienė, doc. dr. Simona Pajaujienė ir lekt. dr. Vaiva Balčiūnienė. Visa projekto metu sukurta medžiaga bus laisvai prieinama tinklapyje https://biipa.eu/ projektui pasibaigus 2024 metų rudenį.
Tikimės, kad BIIPA projekto rezultatai reikšmingai prisidės prie trenerių, fizinio aktyvumo specialistų ir fizinio ugdymo mokytojų profesinių kompetencijų plėtros. Kūno fizinio aktyvumo mokytojų, sporto trenerių ir su sportu susijusio personalo kompetencijų kūno vaizdo srityje stiprinimas gali padėti skatinti visuomenės fizinį aktyvumą ir geresnę gyvenimo kokybę, sportininkų fizinę bei psichikos sveikatą ir geresnius sportinės veiklos rezultatus.
*Finansuoja Europos Sąjunga. Šis tekstas yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentūros (EACEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti už juos atsakingi.
