Kasdienį gyvenimą iš esmės pakeitusi koronaviruso pandemija itin daug iššūkių pažėrė Lietuvos mokykloms. Pernai pavasarį per kelias savaites mokykloms teko nuo įprasto mokymo pereiti prie nuotolinio, apie kurį iki tol buvo tik daug kalbama. Perėjus prie nuotolinio mokymosi dauguma mokyklų susidūrė su rimta problema – skaitmeninio ugdymo medžiagos trūkumu. Lietuvoje įgyvendinant projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ jau nuo praėjusių metų gegužės atnaujinamos Bendrosios ugdymo programos. Rengiant Pradinio ir pagrindinio fizinio ugdymo bendrąsias programas dalyvauja ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentė dr. Laima Trinkūnienė. Ji sutiko pasidalyti įžvalgomis, kokių naujovių galima tikėtis Lietuvos moksleivių fiziniame ugdyme.
Kuo svarbios Bendrosios ugdymo programos ir kas jas atnaujina?
Bendrosios ugdymo programos – tai dokumentas, kuris reglamentuoja mokinių ugdymo turinį, t. y. tai, ko mokiniai turės išmokti visuose mokomuose dalykuose: nuo lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos iki fizinio ugdymo. Paskutinį kartą Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (1–10 klasės) buvo atnaujintos 2008 m., o Vidurinio ugdymo (11–12 klasės) – 2011 m.
Pernai gegužę darbą pradėjo Bendrųjų ugdymo programų (BUP) 1–10 klasėms atnaujinimo darbo grupės. Konkurso būdu buvo atrinkti 95 mokytojai bei mokslininkai, kurie atnaujins programas. Suformuotos 9 BUP rengėjų grupės pagal ugdymo sritis: pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo.
Kokių esminių pasikeitimų bus fizinio ugdymo bendrojoje programoje?
Pirma, stiprinama mokinių fizinio ugdymo koncepcija „Nuo fiziškai pajėgių ir aktyvių mokinių „treniravimo“ – prie visų be išimties mokymo(si)“. Antra, tarpdalykinė ugdymo turinio integracija, ieškant fizinio ugdymo dermės ir kitų mokomųjų dalykų pamokose. Trečia, bus siekiama mokinius supažindinti su negalią turinčių asmenų fiziniu aktyvumu ir sportu bei etnografiniais žaidimais. Ketvirta, nauja, iki šiol nebuvo, 70 proc. ugdymo turinio fizinio ugdymo mokytojas turės įgyvendinti iš bendrųjų programų, o 30 proc. galės rinktis laisvai, t. y. atsižvelgdamas į mokinių poreikius, mokyklos tradicijas, infrastruktūrą, turimas mokymo priemones.
Bendrųjų programų pirminiai projektai jau parengti, jų pristatymus galima pasižiūrėti YouTube kanale (Pradinio ugdymo (1–4 klasės) bendrųjų programų įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=GRPZrKJdK_w ir Pagrindinio ugdymo (5–10 klasės) bendrųjų programų įrašas: https://youtu.be/UpTcAOXiBpQ ) arba svetainėje Mokykla 2030: https://www.mokykla2030.lt/susitikimai-ir-pristatymai/
Šiuo metu darbą pradeda Vidurinio ugdymo BP (11–12 klasės) rengėjai. Numatoma, kad atnaujintos BUP mokyklas pasieks 2022–2023 m. m.
Dabar su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarstoma galimybė įvesti Fizinio ugdymo brandos egzaminą. Planuojama, kad jis bus pasirenkamas ir jį laikyti galės mokiniai, stojantys į sporto studijų kryptis. Beje, Lietuvoje tik Dorinio ugdymo ir Fizinio ugdymo mokomieji dalykai neturi brandos egzamino. Parengus Vidurinio ugdymo bendrąsias programas planuojama sudaryti darbo grupę egzamino turiniui ir užduotims parengti.
Ir Lietuvos, ir užsienio šalių moksliniai tyrimai rodo, kad moksleivių fizinė būklė prastėja, o per pandemiją dėl nuotolinio mokymo bei įvairių suvaržymų dar labiau sumažėjo ir jų fizinis aktyvumas. Kaip šią opią problemą ketina spręsti specialistai? Juk ne pirmus metus kalbama, kad fizinio ugdymo pamokų per savaitę turėtų būti daugiau…
Trečia privaloma fizinio ugdymo pamoka per savaitę vyks visoje Lietuvoje. Juk mūsų šalies Sporto įstatymo 12 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad „Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas < … > yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę.“
Nuo praėjusių mokslo metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią fizinio ugdymo pamoką pradėjo įgyvendinti Lietuvoje laipsniškai, t. y. kasmet pridedant po vieną pamoką. 2019–2020 m. m. trečia pamoka pridėta 6 klasių mokiniams, nuo šių mokslo metų – ir 7 klasių mokiniams. 2021–2022 m. m. trečią fizinio ugdymo pamoką jau turės 8 klasių, o 2022–2023 m. m. – 9 klasių mokiniai.
Nors Lietuvos Respublikos sporto įstatymas reglamentavo tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę ir pradinių klasių mokiniams (1–4 klasės), tačiau vieną iš jų mokyklos galėdavo vykdyti kaip šokio pamoką. Nuo ateinančių 2021–2022 m. m. privalomas tris fizinio ugdymo pamokas turės visi Lietuvos pradinių klasių mokiniai. Šokio programa bus įgyvendinama iš meniniam ugdymui skirtų pamokų laiko.
Numatoma, kad iki 2025 m. visi Lietuvos 1–12 klasių mokiniai turės privalomas tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę, kurios, tikimasi, pagerins mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą.
Anksčiau mokykloje buvo kūno kultūros pamokos ir kūno kultūros mokytojas, o dabar – fizinio ugdymo. Ar keičiantis pavadinimams keitėsi ir pamokos specifika?
Pasikeitus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijai, oficialiai šalyje kūno kultūros mokytojas tampa fizinio ugdymo mokytoju, bet pamokos specifika nesikeičia.
Rudenį darbą pradėjusi nauja Vyriausybė tikino, kad sieks pokyčių mokykliniame fiziniame ugdyme. Kokios konkrečios mūsų valdžios siekiamybės šioje srityje?
Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ pateikiama keletas siekiamybių dėl mokyklinio fizinio ugdymo: gerinti mokinių fizinį parengimą ir požiūrį į sveiką gyvenseną, siekiant iki 2025 m. užtikrinti fizinio ugdymo savaitinių pamokų skaičių iki trijų visose bendrojo ugdymo įstaigose; remiantis mokslininkų rekomendacijomis atnaujinti fizinio ugdymo pamokų turinį, plėsti veiklų įvairovę, užtikrinti įtraukųjį fizinį ugdymą; stiprinti neformaliojo fizinio ugdymo prieinamumą ir kokybę; siekti, kad baigę bendrojo ugdymo mokyklą vaikai turėtų ne tik pakankamą fizinį parengimą, bet ir fiziškai aktyvios gyvensenos savimonę; siekti, kad ikimokyklinėse ir pradinėse švietimo įstaigose kokybišką ir pakankamą vaikų fizinį aktyvumą užtikrintų kvalifikuoti specialistai.
Juk ir prieš pandemiją sveikatos specialistai, mokytojai bei tėvai susirūpinę tvirtindavo, kad prastėja mokinių fizinis pajėgumas. Ar buvo imtasi kokių nors veiksmų šiai padėčiai pagerinti?
Prieš kelerius metus nutarta mokinių fizinį pajėgumą nustatyti centralizuotai. 2019 m. rudenį sveikatos apsaugos ministras patvirtino „Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašą“. Jo tikslas – ne mažiau kaip vieną kartą per metus, vasario–gegužės mėnesiais, fizinio ugdymo mokytojai įvertins visos Lietuvos mokinių fizinį pajėgumą pagal vieną, visoms mokykloms bendrą tvarką. Tenka apgailestauti, kad pernai ir šiemet dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje mokyklos negalėjo įgyvendinti šio aprašo nuostatų. Daugiau apie tai galite skaityti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d43a6300ebf211e99ab7ff5a9ea34fcc
Tai yra vilčių, kad fizinis ugdymas mokyklose bus stiprinamas?
Itin prasmingas Europos fizinio ugdymo asociacijos (European Physical Education Association) kredo No education without physical education. Todėl labai tikiu, kad šie esminiai pokyčiai mokykliniame fiziniame ugdyme turės teigiamos įtakos Lietuvos mokinių sveikatos gerovei.
