Siekiant ugdyti studentų gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus nuo 2019 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto universitete buvo įgyvendinamas projektas „Krepšininkų fizinis, fiziologinis ir hormoninis atsakas į krūvį, taikant skirtingo pobūdžio gynybos sistemas“. Vasaros praktikai vadovavo mokslo darbuotojas Daniele Conte ir doktorantas Paulius Kamarauskas, o patirties sėmėsi Treniravimo sistemų studijų programos 2 kurso studentas Edvinas Kloniūnas.
Vasaros praktikos metu atlikto tyrimo tikslas – ištirti krepšininkų fizinį, fiziologinį ir hormoninį atsaką į krūvį, taikant skirtingo pobūdžio gynybos sistemas. Dešimt (n=10) gerai treniruotų krepšininkų, rungtyniaujančių trečioje pagal pajėgumą Lietuvoje Regionų krepšinio lygoje, dalyvavo keturiose eksperimentinėse treniruotėse. Jose žaidė 10 minučių trukmės 5 x 5 krepšinio žaidimus, taikant skirtingas gynybos sistemas (asmeninė ir aikštės gynyba) bei manipuliuojant krepšinio aikštelės dydžiu (visa ir pusė oficialios krepšinio aikštės). Išorinis krūvis ir krūvio intensyvumas buvo matuojamas Catapult akcelerometrais (Catapult Sports, Melburnas, Australija), vidinis žaidėjų krūvis buvo nustatomas naudojant suvokiamo patiriamo krūvio vertinimo skalę bei apskaičiuojant per treniruotę patirtą vidinį krūvį (Foster ir kt., 2001). Žaidėjų savijauta, nuovargis, miego kokybė, raumenų skausmas, stresas ir nuotaika buvo vertinama savijautos klausimynu (Conte ir kt., 2018), o hormoniniam (kortizolio ir testosterono) atsakui į krūvį nustati po eksperimentinių treniruočių buvo renkami seilių mėginiai ir analizuojami LSU laboratorijoje (Moreira ir kt., 2012). Buvo nustatyta, kad per krepšinio treniruotę taikomas 10 minučių žaidimas 5 x 5 per visą aikštelę pasižymi didesniu išoriniu krūviu ir rungtyniavimo intensyvumu, vienodu sukeliamu vidiniu krūviu bei vienoda kortizolio ir testosterono hormonų koncentracijos kaita, nepriklausomai nuo pasirinktos gynybos sistemos. O žaidimas 5 x 5 per pusę oficialios krepšinio aikštelės, taikant asmeninę žaidėjo gynybą, išsiskiria didesniu išoriniu krūviu bei žaidimo intensyvumu, pasižymi vidinio sukeliamo krūvio ir kortizolio hormono reakcijos į krūvį rezultatų bendrumu tarp taikomų gynybos sistemų bei mažesniu testosterono hormono koncentracijos mažėjimu, lyginant su aikštės gynyba.
Projektas vykdytas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-15-0095) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).